Anokia čia patvirka!

SIGITAS GEDA

2008 metai

Perfrazuotas K. Vonnegutas

Ko nesupranta marsiečiai, nusileidę į JAV? Kodėl amerikiečiai taip dievina pimpalų čiulpimą ir golfą.

Gegužis 2, penktadienis

Erotinės universalijos

Išlįsk, didysis broli, iš kelnių praskiepo,
kaskis sau kapą tarp mylimosios šlaunų,
kelkis ilgai nelaukęs,
o kada jinai pradės atsakinėti,
švelniai apsiverk,
paverkavęs numirk.

(E. M. Arndt, XVIII a. austrų poetas)

Kičas ir… avangardas

Jie tyčiojasi vienas iš kito, bet abu – broliai dvyniai. Amžini.

Nusidažysiu baltai plaukus,
Nusilakuosiu sau nagus
Ir išvažiuosiu į Palangą,
Kur skaisčiai mėlynas dangus.

Raudona rožė reiškia meilę,
O balta rožė nekalta,
Kai pražydės geltona rožė,
Tai mūsų meilė bus baigta.

Amžini tuo, kad nuolat kartojasi. Nuolat jų prireikia.

Apie elgetas

Čia klausimas… beveik šekspyriškas. Atsimenu, kai prieš gerus 15 metų gatvėse jų būdavo daug, paklausiau Antaną D.:
– Duoti ar neduoti?
Jis nusišypsojo ir atsakė:
– Pagal nuotaiką!

Antakalnyje prie „Iki“ mačiau žmogų, kuris susirietęs tupi prie mūsų jau trečia diena. Užsimerkiau ir įmečiau… litą.
Gal ir man kas duos… aname pasaulyje. Kaip kad toji moteriškė iš Ariogalos – klausiama, ko vaikšto į visų laidotuves, nesutriko:
– Jei aš į kitų ateinu, tai gal kiti į mano ateis.
Gyvenimas juk permainingas.

Vyrų mintys, moterų…

Sykį moters mintis pakliuvo į vyro galvą. Dairosi, tuščia visur..
Moteriška mintis:
– Viešpatie, Viešpatie…
Vyras:
– Kas yra?
– Ieškau minčių, vyriškų…
Vėl dairosi.
– Viešpatie, Viešpatie…
Vyras:
– Kas dabar?
– Visos jūsų mintys apačioje…

Baisu ir baisiausia (pelių akimis)

I.
– Tada, kai supyksta moteris.

II.
– Tada, kai kyla audra.

III.
– Tada, kai supyksta ir moteris, ir stichija.

I.
– Kodėl?

III.
– Stichijos turi moteriškus vardus. Tai neatsitiktinis dalykas.

Kuo skiriasi žmonės

Pesimistai šaukia, kad stiklinė nepilna, optimistai – kad artipilnė, o realistai nelaukę griebia ir išgeria.

Gegužės 5, pirmadienis

Integracija ir… skylės

Svetimtautis Kaune pragyvenęs mėnesį. Labai nusiminęs. Šeimininkė ir klausia:
– Kas yra? Kodėl užvalkalo neužsitrauki? Lova nepaklota?
– Tai kad aš nerandu skylės…
Pasirodo, jų krašte užvalkčių skylės tik iš galo.
Bent problema – skylė ne toj vietoj. Mažumos skriaudžiamos.

Pasikeitimai – masiniai

Moteris apie savo sūnų ir jo vaikus:
– Kai pas mus buvo du televizijos kanalai, Matas visą laiką žiūrėjo… Du dar įmanoma žiūrėti. Jis žinojo viską, ką rodo tiedu kanalai.
Dabar jo vaikai tik mygtukus spaudo ir daro „kokteilį“ iš 10–12 kanalų.
Palyginkite jų galvas: ką jie mato ir girdi? Daug smulkių fragmentų.

Olimpinis deglas Kinijoj

Jonas V. iš Radviliškio, kuris buvo vienas iš dviejų lietuvių, nešusių šią ugnį Kinijos keliais, pasakoja:
– Visur buvo pilna kariuomenės. Ir civiliniais drabužiais perrengtų pareigūnų, ir milicijos, ir kareivių. Abiem kelio pusėm kas 50 m po žmogų, nugara į plentą, įdėmiai žiūrintį į džiungles, lyg iš ten kas minutę galėtų iššokti Tibeto teisių gynėjai…

Piktnaudžiavimų tema

L., kuris 12 dienų gydėsi, šiandien suskaičiavo, kad gėręs… 50 metų (g. 1940). Ar gali būti?
– Pradėjau tada, kai atsirado sausas vynas. Man buvo labai keista, kad „sausas“.
– O kaip tavo kepenys?
– Velniai žino. Niekad netikrino, gėriau tik raudoną.
Dar sakė, kad „ten“ daug besigydančių „poromis“, t. y. vyrai ir žmonos.
Aš jam į tai:
– Šeimose, kur žmona negeria, yra šansų išsikapstyti. (…) prisipažino į senatvę, kad kitados žmona jam iškėlusi sąlygą: „Arba aš, arba degtinė.“ Jis apsisprendęs „moters labui“.
Klausiu:
– O kas per paukščiai patys daktarai?
– Atrodo, kad ant ribos… Tie, kur seniai dirba, negali be pacientų. Jie atranda save jų terpėje.
Tiesa, visi stojantieji į šios profesijos studijas arba patys, arba kas nors iš giminės turėjo panašių problemų.
– Tai išeitų, kad ir jie patys taip gelbstisi nuo priklausomybės?
– Išeina.
– O kaip jie tiek metų ištveria tokį darbą?
– Labai sunkiai. Pasauly, kur ligoninės privačios ar turtingos, gauni pusmetį atostogų.
Kasmet – po 6 mėnesius.

Gegužės 6, antradienis

Fragmentiškai

Priauginti galima viską

Šiandien išgirdau apie plytų priauginimo būdą. Taip bus restauruojama Palangos bažnyčia, statyta 1907 m. Nuo jūrvėjų nukentėjo labiausiai vakarinė ir pietvakarinė dalys.
Ten, kur plytos nutrupėjusios, kasdien bus tepami specialūs mišiniai. Taip plytos augs ir augs – po porą milimetrų…

Gegužės 7, trečiadienis

Teodoras Reingardas (1883–1947)

Linas man kyštelėjo knygą, kurios viršelyje švietė jaunas veidas, beveik vaikiškas, o iš tiesų – kadaise Rusijos imperatoriškojo laivyno antrojo rango kapitono, vėliau Lietuvos kariuomenės pulkininko leitenanto, mūsų prekinio laivyno laivavedžio, Lietuvos jūrininkų mokytojo, Kauno IX forto kalinio mirtininko, gyvenimo pabaigoje vienišo pabėgėlio tremtinio Teodoro Reingardo, kilusio iš dar XII a. minimų Hanau grafų, 1727 m. įsikūrusių Ukmergėje.
Pakirto, t. y. padarė įspūdį, pati įžanga (kn. „Jūrininkas, karininkas, mirtininkas“, prisiminimai).
Jau septintame puslapyje radau:
„Tačiau ko verti šis visuotinis valstybių sienų griovimas ir šis neregėtas techninis progresas lyginant su milijonų žmonių tragiška žūtimi, su ištisų tautų, daugybės šeimų ir atskirų asmenų kančiomis – vien todėl, kad mažaraščiai kretinai, pasivadinę visuomenės veikėjais ir pasitelkę aklai jiems paklūstančios minios padugnes, trokšta įgyvendinti savo pačių išgalvotus žmonių gyvenimo dėsnius, nors visiškai šiuose dalykuose nenusimano?“

Nuojauta – katastrofos

Greitai nieko neliks, – raudonas aeroplanas
Kyla viršum Antakalnio, skleidžiasi danguje…
Tegu Viešpats dabar visus žmones išgano,
Žuvis tesugraibo, nardančias vandenyje.

Įspėjimai

– Būta žmonių, kurie Hitlerio atėjimą į valdžią išpranašavo prieš 500 metų. Yra dalykų, kurie nepaaiškinami.

Tai, kas (beveik) neatleidžiama

Atsiminiau a. a. Laimą, kuri savo vyrą stumdydavo vežimėlyje. Vladimiras buvo pusiau paralyžiuotas…
– O ko jis toks piktas? – kartą paklausiau.
– Matai, sykį nusidėjau. Gal prieš dvidešimt metų… Tik išgeria ir pasiunta.

Gegužės 8, ketvirtadienis

Iš nevilties

Susapnavau, kad esu pas prof. D., o leidykla Korano išleist net nesirengia. Kas bus, tas bus… Iš ryto nuvažiavau „bartis“. Užtikrino, kad „jau bus“, ir išmokėjo avanso – 1000 Lt.

Nuo lietaus maišais apsisupę
Parduotuvėje gavom – šoninės,
O paskui nusileidom prie upės,
Kur lakštingalos. Ne elektroninės…

Visas gyvenimas – nesusipratimų pynės. Ir kokiam velniui senas poetas (S. A.) andai skundė mane saugumui: „Geda rašo: „Lėbaus upėje kaip ponai / Ešeriai ir elektronai…“???
Nei to amžiaus, nei to saugumo, nei elektroninių lakštingalų. Tik paieškos tos pačios.