Anokia čia patvirka!

SIGITAS GEDA

2008 metai

Mirusių žmonių knygos

Ilgainiui jų darosi per daug… Keistas jausmas imant į rankas. Žmonių nėr, o knygos liko. Vienos dovanotos, su įrašais, dedikacijomis, kitos – nespėtos grąžinti, trečios – pamirštos…
Antai V. Kisarausko – dar caro laikais leista rusiška knyga apie grafikos lakštų stakles, G. Jokimaičio – dvikalbė (anglų–rusų) poezijos antologija (II tomas), N. Miliauskaitės – atvirukų rinkinėlis, J. Mečkausko – dvikalbis (prancūzų–italų) Verlaine’as…
Kur jas dabar dėt? Niekam nereikalingos, o man – ištisos prisiminimų virtinės galvoj!
Dar skaudžiau, dar didesnis galvos skausmas – mirusiųjų daiktai ir drabužiai. Juose – andai gyvų buvusių dvasia, šešėliavimas.
Geltoni kandžiai, išlendantys pavasario šviesoje.

Mūsų kultūros regresas

Čia vyrauja retorika su keiksmažodžiais, kultūra ir jos problemos nereflektuojamos. Trūksta tiek analizės, tiek apmąstymų. Tokioje situacijoje kultūra smunka (iš B. S. minčių).

Balandžio 28, pirmadienis

Gudrioji moteriškė

Jos patarimas (kitoms):
– Leiskite, kad jūsų vyras nusidėtų, tada galėsite šokdinti jį visą gyvenimą…

Dainuojantis Ezopas

Tu paprašai, ko gauni tu visados.
Tai tiek nedaug, bet po to
Neskauda galvos.
Paukšteliai skrenda žemiau,
Tai tiek tos maldos,
Bet nedaug, tiesą sakant, naudos!

Esu panašus į savo tėvą karalių Kazimierą…

Dainuojanti Ezopė

Tai prasidėjo naktį,
Tai buvo nesustabdoma,
O palei bambą kaip musė
Švietė po juodą apgamą
Abiejose pusėse…

(Duetas, dainuoja abu pakaitomis.)

Supjaustyti paveikslai

J. leido užrašyti tą istoriją. Ji tikra, o aš pats irgi dažnai vaikštau palei Sluckų rūmus. Andai čia buvo proftechnikumas… Esu dalyvavęs vienuose skaitymuose, atsimenu, kad estetiką čia dėstė a. a. Antanas Masionis, o tam lit. vakarėly buvo net Juozas Baltušis. Taigi. Jono draugas rado kieme išmestus suraižytus tapytojo Karatajaus paveikslus. Susiklijavo ir vėl pasikabino. Sakau:
– Dabar šie paveikslai išties brangesni.
Dailininkas buvo kilęs iš Lazdijų apylinkių, dėstė anuometiniame Dailės institute. Tai kas, kad „tarybinis“?
Matyt, čia veikė inventoriaus nurašymo mechanizmas. Valst. institucijos negali šiaip sau imti ir „nurašyti“… turto. Reikia dar ir sunaikinti. Taip ir atsitiko paveikslams.
Jeigu žmogus priklauso kokiai partijai, tai nebūtinai… nusikaltėlis. Naujatikystė nusikalsta tada, kai iškelia save virš kitų ir ima piktnaudžiauti.
Tą turėtų atsiminti žmonės, naikinantys komunistų kurtą meną. Kartais jis sklidinas tokios „įsijautimo“ energijos! Kitados juk būta ir karingosios krikščionybės, o dabar netrūksta karingojo islamo.
Menas yra kaži kokia bent jau tarpinė grandis. Jeigu kurta talentingo žmogaus, ideologija… nuskęsta. Prisiminkite andainykštes Meksikos dailininkų (komunistuojančių) freskas. Jos skleidžia senovės Amerikos gyvastį, gaivalą, spalvas… Idėjos? Idėjos geros? Laisvė, lygybė, brolybė…

SMS

Iš dviejų žmonių išeina vienas, kai vyras ir moteris susiremia priekiais ir kyšulys į kyšulį.

Ir – abejonė

Prie to, ką esu rašęs apie „naujatikius“, o istoriškai apie komunistinį (bolševikų) meną. Nors A. Nyka-Niliūnas ir yra pasakęs: „Tai kas, kad komunistas, jei geras poetas“ (iš atminties citata), betgi: neatsimenu, nežinau nė vieno l. gero rašytojo, kuris būtų buvęs su raudona TSKP nario knygute kišenėje.
Keista. Nei prozininko, nei poeto.
Artima tema: Linas K., vienu metu dirbęs dailininku Lietuvos kino studijoj (teisingiau – pas Vytautą Žalą). Nuvažiavo jie pas garsų anuomet gruzinų kino režisierių. Į kalnus. Tasai sėdi, žiūri į nokstančius mandarinus.
– Girdėjau, Vytautai, kažkokią „chuinią“ nori statyti apie revoliuciją Lotynų Amerikoj?
– Taip, – atsako pasipūtęs Žala, – o tu… ką?
– Aš? Aš apie tai, kaip vynuoges skina.

Liūtai savanoje

I
Skaniausi dabar yra naujieji rusai ir naujieji lietuviai.

II
Taigi, praryji, o mobiliakas pilve dar penkias valandas skamba…

Apie technologijas

Jos svarbu visur. Pavyzdžiui, jeigu tu pieši kreidutėmis ar pieštukais tada, kai jau yra aliejiniai dažai, norom nenorom liksi nuošalėj.
Tas dėsnis galioja ir poezijai.

Jurijus Morozovas

Rusų pogrindinio roko lyderis 1978–1983 metais.
– Tada, kai kiti prieš lipdami į sceną galvodavo, kaip prisilupti ar pasimylėti su 2–3 iš karto, aš savo muzika troškau pasiekti dangų…
Rusų muzika pradėjo degraduoti aštuntojo dešimtmečio gale. Liko vieni „bumčikai“. Jo nuomone, panašiai kaip ir politikoje – nieko naujo neatsirado. Valdžioje sėdi tie patys saugumiečiai ir „cekašnikai“. Visiškai degradavę.
Jeigu būsime sąžiningi, tai a. a. Vytautas K. irgi įstrigo kažkur tenai. Jo 1991 m. sudainuota „Šaukiu aš tautą“ buvo reikšminga, bet stilistiškai – į plotį. Nieko naujo neatrasta.
Inkliuzai laiko gintaruos.

Iš Šėtono charakteristikų

Velnias niekados nevadina savo vaikų nedorėliais. Jie jam visad yra – šaunuoliai.

Pasileidusi moteriškė

– Svetima subinė visados žalesnė!

Dukra tėvui

– Tu turi tragiškų ydų, bet tavo širdis gera!

Dainos, lydėjusios paupiu

„Kai baigias pinigai, / Prasideda koncertas, / Gyvenimas atskleidžia, / Žmogau, ko tu čia vertas…“
„Tau širdy nebeliko vietos, / Galimybės išnagrinėtos…“
(Ir taip diena iš dienos…)

Žemaičių problemos

Jie labai nori vienos norminės žemaičių kalbos ir spaudžia prof. A. Girdenį, gryną žemaitį, bet profesorius juokiasi, kad tai fantastinė idėja. Reikėtų mažiausiai septynių gramatikų.
Žemaičiai atskira tauta, jo galva, gal ir buvo, bet VII a.

Balandžio 30, trečiadienis

Beveik kaip internete

Realizmas, kasdienybė… Užrašai ant lentinės tvoros ties Čiurlionio m-kla: „Aš myliu Navickaitę.“
Ne kokią Laurą, Beatričę. Ne Lilit.

Normalus lietuvis

Laksto po Niujorko parką. Ant kaklo virvė. Kišenės pilnos narkotikų. Peniu prisirišęs prie gimtosios žemės.

Gegužės 1, ketvirtadienis

A. Vivaldi

Neišlikusios jo operos dalis vadinasi „Ilgėtis mylimų akių – baisi kančia“.
Regis, nebūtų to pavadinimo, manytum, nei ten akių, nei ten ilgesio. Žodžiu, poetizmai tik primeta vaizdinius. Akis galima keisti kitais kūno organais, ilgesį? Ilgesys užgims beklausant.

Kiniški grybai

Žinoma, tie, kurie sukelia haliucinacijas. Trys aktoriai nusipirko jų ir… pasikepė. Paragavo ir krito miegoti. Tuo metu į namus grįžo vieno tėvužis. Sukirto visą keptuvę… Iš ryto nubudęs jaunimas pamatė išdegintas grindis, tėvas buvo apsiavęs žvejo batais ir gobtuvu, su spiningu rankoje…
Žvejojo po namus!

Vizijos

Bene po mėnesio atsirado Linas K. Rytais vis matydavau jo paskolintą knygą „99 laiškai“ (Dandarono).
– Ko gero, atsidūrė ligoninėj!
Po 15 min. paskambino ir išpasakojo netrumpą savo detoksikacijos istoriją. Apsinuodijęs matė gražiausias vizijas, užrašus, paveikslus… Kol suradusi K. išgabeno jį… gyvenimui, kurio kratėsi.

Alkoholis – budistiškai

L., bėgdamas iš Maskvos į Buriatiją, atsidūrė viename vienuolyne, kur gyveno ir Dandarono mokytojas, 80-metis senis, niekad nevartojęs alkoholio. Turėjo rekomendacijų, bet susitikęs paklojo ant stalo auksinį žiedą ir airiško alaus l. gražią dėžę (!).
Mokytojas paėmė žiedą (išvažiuojant atidavė) ir ėmė apžiūrinėti alų…
– A eto čto? – paklausė rusiškai, visų vienuolių nuostabai.
– Alus.
– Na, jeigu žmogus prašo, tai reikia išgerti, – pasakė asketas, visų mokinių nuostabai.

Detoksikacija

(…) nuvežtas į ligoninę ir pririštas pirmame skyriuje.
Gydytoja:
– Ką, pone, gėrei?
– Kahorą „Blagovest’“ (geroji naujiena).
Gydytoja:
– Na va! Kas gi geria kahorą!
Bedantė moteriškė, pririšta prie kaimyninės lovos, džiaugsmingu balsu:
– Ja pju!
Ir žvengia tikėdamasi šlakelio…

Erotinė liet. poezija

1.
Kai ranką uždedu tau ant šlaunies,
Tai tu kaip kokia krosnis kūrenies.

2.
Taip, mačiau daug moterų
Šventų Jonų bažnyčioj.
O viena vos nepargriovė,
Neprimato, mat. Netyčia…

3.
Aš jai nakties linkėjau ak!
Labai labos,
O mano p…is prašė pagarbos.

4.
Nupirksime statinę,
Įgrūsime kaimynę
Ir siūlysim jai gaidį
Pro skylę deimantinę.