EVALDAS DIRGĖLA. Eilės

Žmogus, galėjęs sudrebinti pasaulį

Štai – žmogus. Jis galėjo sudrebinti ir apversti šį

pasaulį. Tuo tarpu jis ramiai sau miegojo.

Pasaulis nė neįtarė – kas jam gresia.

Istorija apie žmogų, rimtai tikintį meilės galia,

visuomet labai liūdna.
Mes taip jau įpratę – stiprūs jausmai kelia mums

juoką, kartais – pagarbą – betgi visa greit virsta

gudria „geraširdiška“ vypsena bejausmių žmonių

veiduose…

Žmogus pabudo;
padėkojo už laimę
gyventi ir numirti
dėl Meilės.

Išblyškusias bučinių pardavėjas jis nustebino

atsineštu radiniu –
padėjo ant prekystalio
mažą vaikelį,
ištrauktą iš šiukšlių dėžės.

Išėjo namo;
pakeliui pateko į rankas chuliganams…

Bažnyčia

Į Šv. Petro bažnyčią parduodami bilietai.

Nusiperki;
Švenčiausiajam nusilenki.
Kristaus (mūsų Viešpaties)

skulptūra vis dėlto eksponuojama!

Ant amžinybę priglobti turėjusių rūmų

aptrupėjusios sienos prikalta lentelė:

autoriaus pavardė, eksponato pavadinimas

(„Kristus“) – viskas užrašyta (…) gipsas ir t. t.

Bet žvakė vis tiek uždegta ir šalia ant grindų pastatyta.
Liepsnelė plevena drebėdama.

Tamsą nugalėdama…
Žaibas neblyksteli.
Negirdėti perkūnijos aido.

.

Antai

Mamytės anarchistės ir
Chaoso deimantai vaikai.
Lapai auksiniai beržų
nukritę po kojom pakyla ir lekia
į
dangų pavėjui dargi gražiau negu

auksiniai pinigai…
Tu tai matai:
Babrungas teka Minijon – paskui – į

Nemuną, o dar vėliau – į
Meilės jūrą – arba – į
prarają, į pražūtį, į nebūtį…

.

Mintys

„Užeina“, kaipgi, kartkartėmis ir juodos mintys,

bet dažniau – mintys visų spalvų.

Būna minčių – tokių spalvų dar nematė niekas.

Baisu – kaip apie jas papasakosi?

Žmonių kalbose žodžių joms įvardinti dar nėra.

Mėgini kalbėti – niekas netiki; kaltina:

sukčiavimu, kliedesiais;
vadina svaičiotoju, melagiu, niekdariu fantazuotoju…

Gali būti ištremtas, įkalintas, pasmerktas (netgi myriop)

už mėginimą įterpti tarp spektro spalvų naują, dar neregėtą.

Žinome tokius nenuoramas – ardo visuomenės rimtį,

negerbia papročių, nustatytų taisyklių nepaiso.

Amoralūs, jaunimą tvirkinantys niekšai.

– Tvarka bus!

.

Potvarkis

Vaikai nuščiūva…
Laukiama – nelaimės ar stebuklo…
Ir štai:
Griežčiausiai draudžiama viskas, kas fantastiška ir keista!
Leistinos vien apskaičiuojamos tikrovės formos.

Tikra nuo šiol vien tai, ką galima išdulkinti arba suvalgyti.

Už pasakų sekimą baudžiama mirtimi.

Menininkams reikštis draudžiama.

Keisti namai nugriauti.
Keisti medžiai iškirsti.
Keisti žvėrys užmušti.
Keisti žmonės uždaryti.

Fokusininkai – už įstatymo ribų.

Bažnyčios užrakintos amžiams.

.

Einu tolyn

Susitiko vieną kartą
Cirko beždžionėlė,
Akrobatas, Gilles’is ir Pjero,
Derrida, Baudrillard’as ir Saussure’as pas Barthes’ą,
Šalia Pragaro vartų;
Vėliau dar atėjo Watteau, beausis Vincentas

Ir mūsų Mikalojus Konstantinas.

Gražiai pasėdėjom.
Nė vienas nešūkavo ir nekukavo.

Nedrąsiai visi padainavome.
(Gal kiek ir trūko darnos.)
Vis tiek – einu tolyn.

Dainuodamas.
Mirtį pamiršęs.