DONATAS NEVERAUSKAS. Eilės

Balandis tartum pasileidęs transvestitas
Žibuoklėmis apmautą koją kiša
Ir peniuarą pumpurų praskleidęs
Paimt ką nors iš užpakalio geidžia

O Estera, stambiakrūte deive!
Su tavim aš garbint Bakchą pasiryžęs!
Kol man užteks jėgų aš gersiu vyną
Kai jų neliks jau – Polihimniją myluosiu

Naktis jau baigės ir lietus nustojo lyti
Prasiskleidė žiedai pavasario vylingo

Virš kapinių pavasaris ateina
Gotai su buteliais alaus
Susirinko mirtį sveikint
Gyviau knibždėti ėmė vabalai ir kirmėlės visokios
Sukežėliai grabuos šypsotis ėmė

Pavasario gaivus zefyras bučiuoja nuogą kaklą
Ir glamonėja man akis vandens rami tėkmė
Kitapus kranto žalumos ažūrinis miražas regis
Ir tarsi griliažas skleidžias pumpurai

Iš praskiepo stipri čiurkšlė sužimba auksu
Ir žaižaruoja saulėje visom vaivorykštės spalvom
Prie seno žydo namo ryžas vaikas stovi
Iš pasalų vis taikosi įspirt į juodus benamio katino kiaušius