EDUARDS AIVARS. Eilės
Skaitai, bet tarp eilučių matai savo moterį
Grąžini knygą tam, iš kurio pasiėmei
Anas skaito, tikrina, ar viskas vietoje
Moterį tavo atranda
Draugai
Aš ir mano draugai esame skruzdės atsilikusios nuo skruzdėlynokuris stovi vietoje Atsilikusios skruzdės, taip mus vadina
Mes galėtume būti dar įžymesni
Jei sustotume ir stovėtumėm
Niekam iš mūsų tai nepavyks
Manifestas I
Kalbėti apie muziką
Taip pat keista
Kaip šokti aplink architektūrą
Vienas, du, trys, vienas, du, trys…
Šokti apie architektūrą…
Kalbėti aplink muziką…
Kai žmonės ėmė prarasti kalbą
Įvestas kalbos taupymo režimas
Visur prirašinėta: NETRIUKŠMAUTI! arba TYLOS!
Tie, kurie negalėjo nuslėpti savo jausmų
Gelbėjosi rūkydami
Vis dėlto kartais jiems išsprūsdavo koks skiemuo Cigaretę metant į šoną
Trys seserys
Neglostyti!
Tiktai žiūrėti
Jei paliesi
Suliepsnos visos trys!!!
Vienuolės viena po kitos lipa
Į aukštą ir tokį trapų bokštą
Kad pasikalbėtų su Dievu
Mobiliuoju artifonu*
Tai vienintelė vieta vienuolyne
Kur veikia mobilusis
Kasdieninis haiku
I Vakarykštis
Pilnatis
Telieka kurti eiles
Jaunoji priešinas
II Šiandieninis
Dar neskambini
Jis jau kelia ragelį
Nebijok šito numerio
III Rytojaus
Nebūsim vieni
Prisipirksime žaislų
Bučiuok nuoširdžiau!
IV Užvakarykštis
Tu pieši šunį
Dingusį penktadienį
Vaikystės rėmuos
V Porytojaus
Svajoju numirt
Tarp svetimų moterų
Jos ims manęs geist
Manifestas II
Neturite laiko?
Reiškia, neturite gyvenimo
Neturite sielos
Galiu jums paskolinti laiko
Reiškia, pasakyti
Kad turite savo gyvenimą
Tinkamu metu priėjau prie prezidentės
Ir perskaičiau šį manifestą
Ji, būdama protinga, užkibo
Ir pavėlavo į lėktuvą
Nieko tokio
Iš: Eduards Aivars. Es pagāju: dzeja.
R.: Preses nams, 2001
Vertė Greta Lisauskaitė
____
Latvišką žodį tālrunis (liet. „telefonas“) darybiškai galima suskaidyti į du atskirus dėmenis – toli ir kalbantis. Šiuo atveju E. Aivaras rašo tuvrunis, tai reikštų – arti kalbantis.
