Gardamo tikėjimai, burtai ir prietarai

ALGIRDAS ŽEMAITAITIS

Dar besimokydamas Žemaičių Naumiesčio vidurinėje mokykloje susidomėjau istorija, kraštotyra, knygų skaitymu. Užrašinėti tautosaką ėmiau būdamas dešimtoje klasėje, paragintas istorijos mokytojo Benedikto Orento. Jis buvo įkūręs mokyklos kraštotyros būrelį, vėliau – Žemaičių Naumiesčio krašto muziejų (nuo 2002 m. balandžio jis tapo VšĮ Žemaičių krašto etnokultūros centro padaliniu; jame sukaupta apie 20 tūkstančių eksponatų). Už surinktą tautosaką mokytojas man rašydavo penketus ir per pamokas nekviesdavo atsakinėti, tiesa, dėl to buvo tik dar sunkiau mokytis, nes vis tiek baigus mokyklą teko laikyti baigiamąjį istorijos egzaminą. Iš tų laikų turiu seną, pelių apgraužtą sąsiuvinį, į kurį 1960 m. vasario 9 d. iš savo mamytės Martos Žemaitaitienės (Gocentaitės, 1907–1981) užrašiau beveik 100 tikėjimų, burtų ir prietarų. Dar pluoštelį panašios medžiagos iš jos užrašiau 1961 m. pradžioje.

Mano gimtajame Gardamo miestalyje (Šilutės r. žemaitiškoje dalyje, beje, jau XVIII a. bažnytkaimis buvo vadinamas miesteliu) ir jo apylinkėse nuo seno gyveno katalikai žemaičiai ir evangelikai liuteronai lietuvininkai bei vokiečiai. Paprūsėje maišėsi kalbos, tikybos, papročiai, vieni iš kitų perimdavo kaimynų tradicijas, nors artimiau giminiuotis vengta. Todėl ir kai kurie užrašyti tikėjimai yra žinomi ir paplitę beveik visur Lietuvoje, o kiti, ypač leksika, būdingi tik šiam kraštui. Dabar mažai kas tuo betiki, nors anksčiau nė kiek neabejojo, tiesa, kartais pasitaiko keistų sutapimų. Kai mano mamytė mirė Vilniuje, už 300 kilometrų esančiame tuščiame gyvenime (sodyboje) tėviškėje, pasak kaimynų, visą naktį kaukė mūsų šuo Reksas, kurį jie pašerdavo. Jaunystėje mamytė kaip merga tarnavo Klaipėdos krašte pas ūkininkus. Kartą Joninių išvakarėse ji vėlai skubėjo grįžti pėsčiomis iš tėviškės. Praeinančią pro vieną iš sodybų ją apibarė šeimininkė vokietė: „Kur eini, ragana? Ar nuraganauti nori?!“ Kitą kartą dar kolūkio laikais ji anksti rytą sklaidė aukštas rasotas žoles pagaliu, ieškodama vakare numesto karvės lenciūgo (grandinės). Po kurio laiko pastabi kaimynė ją apkaltino, kad braukydama rasą užčėravojo (užkeikė) jos karvę ir ši esą ėmė duoti liesą pieną, nes nuo žolių kaip rasą nubraukė grietinę.

1. Kai katė prausiasi, reikia atsukti į duris, ir jeigu ji atsisuks uodega į duris, tai bus svečių.

2. Jei katė voliojasi, tai bus blogas oras.

3. Jeigu juoda katė perbėga per kelią, tai atsitiks nelaimė.

4. Jei katė ėda žolę, bus blogas oras.

5. Jeigu du žmonės kartu ištaria tą patį žodį, tai atvyks svečių.

6. Jei išlipsi iš lovos kaire koja, tai atsitiks nelaimė.

7. Jei krikšto tėvai sėdi susiglaudę, tai vaiko dantys bus tankūs, o jei ne, tai bus reti.

8. Kai liežuvio galas skauda, tai ant tavęs kas nors keikia. Tada reikia paimti lenktinį peilį, spjauti į kriaunas ir atlenkus paleisti peilio ašmenis, ir jeigu jie atšoka, tai tas žmogus, ant kurio galvoji, tave keikia.

9. Kai šukuojasi ir šukos iškrinta, tai apturėsi gėdą.

10. Jei kukčioji, tai tave apšneka.

11. Jei pelėda dejuoja, tai kas nors iš artimųjų ar giminių mirs.

12. Jei pelėda šaukia „ką vystys, ką vystys“, tai įsipjausi arba įsikirsi.

13. Jei Septynių brolių dieną lis, tai lis septynias savaites, ir priešingai.

14. Jei šalta žiema, tai šilta vasara, ir priešingai.

15. Jei paukščiai pievose aukštai žolėse suka lizdus, tai bus šlapias ruduo.

16. Jei gandras iš lizdo išmeta kiaušinį, tai bus turtingas ruduo, o jei pavasarį gandras iš lizdo išmeta vaiką, bus nederlingas ruduo.

17. Jei ausyje cypia, tai tave apšneka. Ir turi kitam žmogui įsakyti spėti, kuri ausis skauda, ir jei atspėja, tai ausis nustoja skaudėti.

18. Jei kinkuoji kojomis, tai skaldai velniukams malkas.

19. Jei vakare švilpauji, tai pasišauki velniukus.

20. Jei turi karpų, reikia aptrinti svetima mazgote ir pamesti. Koks žmogus paims ją, tam atsiras karpos, o tau išgis. Arba reikia paimti virvutę, užmegzti ant jos tiek mazgų, kiek yra karpų, ir ją pakasti palangėje, toje vietoje, kur krinta nuo stogo vanduo, ir kai ji supus, tai karpos pranyks.

21. Jei zuikis perbėga per kelią, tai atsitiks nelaimė.

22. Jei šarka krykščia, tai bus naujiena apie atvykstančius svečius.

23. Jei liežuvis apšašęs, tai melagis esi.

24. Jei sutinki moterį, tai atsitiks nelaimė, o jei vyrą, tai – laimė.

25. Jei dešinė akis niežti, tai verksi, o jei kairė akis niežti, tai kitą dieną juoksies.

26. Jei dešinė ranka niežti, tai išduosi pinigus, kai kairiosios rankos delnas niežti, tai gausi pinigų.

27. Jei moteris pina kasas ir žiupsnis plaukų lieka nesupintas, tai kas nors iš giminių mirs.

28. Jei akį trūkčioja, tai atsitiks nelaimė.

29. Papjovus kiaulę reikia pažiūrėti, kokia yra blužnis. Jei ji yra plona, tai bus šilta žiema, jei ji yra visa stora, tai šalta bus žiema, o jei yra su gumbu, tai bus iš pradžių šilta, o paskui dideli šalčiai.

30. Plaukus moterys turi kirpti prie jauno mėnulio, kad pilnėjant mėnuliui augtų plaukai arba avių vilnos.

31. Jeigu yra sausa galvos oda, tai galvą reikia plauti tik delčioje.

32. Jei katė uodega vizgina, tai ji keikia.

33. Jei šuo kaukia, kas nors mirs.

34. Jei numirėlio viena akis atdara, tai ką nors jis dar išsives į kapus kitą dieną.

35. Jei yra pašvaistės ant dangaus, tai bus karas.

36. Prieš Šv. Jono naktį karves reikia įvesti į tvartą prieš saulei nusileidžiant, kad neapkerėtų.

37. Šv. Jono vakarą arba rytą nieko nereikia skolinti, nes pasiskolinęs žmogus gali ką nors užkerėti. Taip pat saulei nusileidus negalima vienam vaikščioti, nes tuomet tik raganos vaikšto.

38. Šv. Jono dieną nereikia anksti išvesti gyvulių, nes kiti gali apkerėti tuos gyvulius.

39. Šv. Jono naktį reikia šermukšniais užrišti tvartų duris ir užkamšyti visus plyšius, kad ragana neįlįstų.

40. Jei pievose yra kurmiarausių, tai reikia joje prismaigstyti šluotražių ražais į viršų, tai kurmiai išnyks.

41. Jei karvės duoda varškėtą pieną, tai reikia paimti pamestą gandro plunksną ir per ją iškošti išmelžtą pieną, tuomet karvė pasitaisys.

42. Jeigu kartais ant trobos sienos grybas, vadinamasis raganos spjaudalas, tai reikia jį sukrapštyti į kūtkailį ir pakabinti kamine, ir žmogus, norįs tave apkerėti, nieko negalės padaryti, bet jeigu jį išmesi lauk, tai užkerės. Arba reikia tuo grybu patepti vežimo ratus, ir tam žmogui, kuris norėjo tave apkerėti, labai skaudės.

43. Kūčių naktį reikia šukuotis dvyliktą valandą prieš veidrodį, ir jeigu moteris tą metą ištekės, tai ji pamatys savo vyrą veidrodyje, o jeigu burs vyras, tai pamatys savo būsimą žmoną.

44. Kūčių vakarą reikia paimti pakulų, iš jų padaryti kamuoliukus, sudėti ant rėčio, ir kiekvienas esantis žmogus uždega savąjį, ir jeigu jis degdamas išlekia net ligi lubų, tai jo savininko norai tą metą išsipildys, o jei paprastai sudega, tai neišsipildys.

45. Jei auga naujokaulis, tai jį reikia trinti numirėlio ranka arba kokiu nors žmogaus lavono kaulu.

46. Jei žmogus turi drugį, tai reikia sėsti ant arklio ir joti užsėdus atbulai, tuomet jis tą drugį pameta ir jis prikimba arkliui. Taip pat reikia kepurę antraip, snapu į užpakalį, apsimauti.

47. Jei nuo dangaus krinta žvaigždutė, tai kas nors miršta.

48. Bulvių negalima sodinti Kirminų dieną, nes labai sukirmės.

49. Bulvių negalima sodinti jauname mėnesyje, nes išaugs į virkščias.

50. Kiaulės nepjauti jauname mėnesyje, nes mėsoje atsiranda kirminai.

51. Kai kiaulę pjauni, reikia žiūrėti, kad jos galva nebūtų šiaurės pusėje, nes mėsa bus kieta.

52. Dobilų sėklų negalima seikėti miltinu saiku, nes vietoje dobilų išaugs…

53. Vasarinių kviečių negalima sėti, kai yra ugnis pakurta, tai ant grūdų atsiras paišai, todėl sėti anksti rytą.

54. Javų negalima sėti jauną mėnesį, nes sukrinta šiaudai prie žemės.

55. Žmogus savo plaukų negali išmesti laukan, nes koks nors paukštis juos paims ir nusineš į lizdą, tai tam žmogui skaudės galvą.

56. Jei žmogus nuryja plauką, tai jis apsivynioja apie šonkaulį.

57. Kai mažą vaiką maudo, reikia vandenį iš vonios pilti per kojų galą, nes kitaip jis vems.

58. Jei šermukšnis turi daug uogų, bus daug bulvių.

59. Jei pelės lizdus javų gubose suka prie žemės, tai žiemą bus mažai sniego, o jei pelės lizdus suka aukštai, bus daug sniego.

60. Jei žmogus nuo išgąsčio ima mikčioti, turi vėl smarkiai išsigąsti, kad praeitų.

61. Jei varnos žeme vaikščioja ir blezdingos pažeme laksto, bus lietaus.

62. Jei varna tupi medžio viršūnėje, bus šalčio.

63. Jei kranksi varna, tai bus nelaimė.

64. Kur kregždės turi lizdus susisukusios, ten griaustinis netrenkia.

65. Jei išsigąsti, reikia triskart išspjauti ant žemės arba išgerti vandens su druska.

66. Jei šuo įkanda, reikia paimti to šuns plaukų, juos sudeginti ir išgerti, tai praeis.

67. Jei įsileidžia į ranką ar koją girgždėlė, tai reikia ranką ar koją įkišti tarp durų ir sakyti: „Kertu, kertu…“, o kitas žmogus paklaus: „Ką kerti?“, tai reikia ranką greitai ištraukti ir stipriai trenkti durimis atsakant: „Girgždėlę.“

68. Jei višta gieda, tai atsitiks nelaimė. Kad to išvengtum, reikia vištą… padėti ant slenksčio ir nukirsti galvą.

69. Jei yra naujokaulis, tai reikia pavogti kepamos duonos, uždėti ant tos karštos duonos medaus ir prispausti prie naujokaulio, ir jis pradings.

70. Jei vyro kojos pirštas, esąs šalia nykščio, yra ilgesnis už nykštį, tai gaus žmoną už save didesnę.

71. Užgavėnių vakarą reikia kur nors toli eiti pas kaimyną, kad linai ilgi užaugtų.

72. Jei išjojant prie vartų klumpa žirgas, tai atsitiks nelaimė.

73. Jei paklysti, reikia antraip užsirišti prijuostę ir atsiminsi, kur namai.

74. Jei suokia volungė, bus lietaus.

75. Jei žiemą saulė raudona, bus šalčio, o jei vasarą, tai giedra.

76. Jei pirmą kartą matai gandrą stovintį, tai tą metą būsi negreitas, o jei matai gandrą lekiant ar einant, būsi labai greitas.

77. Jei pirmą kartą girdi kukuojant gegutę ir turi pinigų, tai visą metą turėsi pinigų, o jei pirmą kartą kukuojant gegutei neturi pinigų, tai visą metą neturėsi pinigų.

78. Jei kojos plaukuotos – bagotas.

79. Jei kurmis užeina ant kelio, tai padvesia.

80. Jei ilgi rankos pirštai, tai žmogus yra vagis.

81. Jei smukčioja kepurę ir mindžioja kojomis, yra melagis.

82. Javus reikia sėti be vėjo dieną, kad derlius nebūtų mažas.

83. Paparčio žiedas. Reikia parsinešti papartį, apsmaigstyti kryželiais, kad kas nepagrobtų, ir pražydusį žiedą pasiimti, ir viskas tau bus matoma, o tu būsi nematomas.

84. Kokia bus pirmoji gavėnios diena, toks pavasaris. Kokia antroji gavėnios diena, tokia vasara. Kokia trečioji gavėnios diena, toks ruduo.

85. Jei važiuoji sapne gerais arkliais, tai bus pelningas dalykas.

86. Jei sapnuoji žydą su barzda ar vyrą su ilgais plaukais, tai patirsi gudrumą.

87. Jei sapnuoji utėles ir jas užmuši, negausi pinigų, o jei neužmuši, gausi.

88. Jei sapne matai vilką, bus vagis.

89. Jei sapnuoji vaikščiojantį be marškinių ar kunigą pamokslą sakant, tai patirsi panieką.

90. Jei sapnuoji peilį, bus širdgėla.

91. Jei sapnuoji piktą šunį, tai koks nors žmogus ant tavęs puls.

92. Kūčių naktį gyvuliai kalba.

93. Negalima daryti šventvagystę.

94. Jei paukštis trenkia į langą, tai praneša kokią nors žinią, daugiausia, kad žmogus nemirė savo mirtimi.

95. Kol riebusis suliesės, tai kūdasis (liesasis) padvės.

96. Nesišūtyk, aukščiau bambos neiššoksi.

97. Jau karvė koją įkėlė…

98. Gandrai paludienį parneša.

99. Arklys – žmogaus smertis. (Užrašyta 1960-02-09.)

100. Užgavėnių vakarą gaspadoriai eidavo vienas pas kitą, kad ilgi linai būtų.

101. Grabnyčios (vasario 2 d.) – kreiva vėžė, ir kirminai apsiverčia ant kito šono.

102. Kai pakrauti žąsyčiai, tai negalima namo parnešti ievų, nes žąsyčiai išdvės.

103.  Kai žydubagiai eina ant Švėkšnos, tai bus pagada (geras oras), o jei ant Naumiesčio, tai – lietus. (Žydubagiai – keliauninkai kaip ir čigonai su vaikais ir daiktais per svietą.)

104. Per Mykolines (rugsėjo 29 d.) žydai pasidarydavo būdą, apdengtą eglišakiais. Tai tą dieną melsdavosi, kad Dievas duotų lietaus. Jei per Mykolą nelydavo, tai tą metą būdavo nušašę, nesveiki. Žmonės sakydavo, kad reikia skubinti, kol žydai į būdas nesulindo, nes prasidės lietūs. Jei nelydavo, tai žmonės sakydavo, kad patys žydai pildavo vandenį, o kartais kas nors imdavo šlapintis, užsilipęs ant būdos: „Gud, gud, gud“, – džiaugdavosi žydas. Neženotos (netekėjusios) žydelkos negali įeiti į užkalą. Kai žydas poteriauja, tai žydelka sako: „Main“ (Už mane.) Prieš Mykolus žydai turi kiekvienas per vieną dieną suvalgyti po vištą. Tai tik apvalgydavo, o paskui visą suvalgydavo. O jei nepajėgia suvalgyti žydukas, tai turi suvalgyti tėvas, o jei žydukė, tai – motina.

105. Ricierių diena (kovo 10 d.). Jei po jos 10 savaičių šals, nors nedideli pašoliai rytą ar vakare, tai vasara bus puiki, o jei nešals, tai vasarą bus šalčių (Užrašyta 1961-02-09 iš Elenos Kaktienės, 37 m., Žakainių k.)

106.  Jei Gardame apie šv. Roką [stovylą su šunimi bažnyčios šventoriuje] keliais (kelėnais) apeisi tris kartus, tai neaugs skauduliai (Užrašyta 1961-02-13 iš Marijonos Beržanskienės, ~70 m., Žiogų k.)

107. Jei kovo 10 d. – Ricierių dieną (naktį) – nešąla, tai šals vasarą, o jei šąla, tai šals 40 dienų. (Užrašyta 1961-02-13 iš Marijonos Beržanskienės, ~70 m., Žiogų k.) Tai yra 40 kareivių katalikų, kurie labai tikėjo, o juos pastatė nuogus ant ledo, šalia pirties, pasakę: kas nori išsižadėti, tas gali eiti susišildyti į pirtį. Tai vienas neiškentė ir įėjo, o kiti pamatė ant dangaus 40 angelų su vainikais. Tada vienas sargybinis nusivilko rūbus ir atsistojo jo vietoje. Visi pasistiprino tuo reginiu ir liko ištikimi savo vierai (tikėjimui) ir sušalo (pateikėjos paaiškinimas).

108.  Kai gyvulys serga dedervine, tai kai pirmą kartą pamatai, reikia nuspjaudyti (nupaintyti) arba rytą, saulei netekėjus, nubraukyti nuo lango stiklo rasos ir užtepti.

109. Kai miežis ant akies auga, tai reikia atbulu miežio grūdu apibadyti, tai neaugs.

110. Kai skaudus kaklas, tai reikia sugramdyti žemę iš po trijų slenksčių, pakaitinti keptuvėje, sudėti į pančeką (kojinę) ir uždėti apie kaklą.

111. Velykų rytą tekantis į rytus vanduo prieš saulei tekant virsta švęstu, tai jį gali laikyti visus metus ir jis nepasens.

112. Kai esi paklydęs, reikia apsirišti antraip žiurstą (prijuostę) ar kepurę antraip užsimauti.

113. Kai įsipjauni ar įsikerti, ant žaizdos reikia dėti voratinklius, kad sustotų bėgti kraujas, arba – sukąsnotos duonos su druska.

114. Jei skauda dantis, tai reikia parakinėti su skalele nuo perkūno trenkto medžio.

115. Jei višta deda minkštkiaušius, tai reikia iš votego (botago) padaryti kilpą ir ten padėti lesti, tai pasitaisys. (Užrašyta 1961-04-02.)

116. Gydymas nuo viduriavimo: sudeginti plunksnų kotus arba juodų vilnų ir su vandeniu nuryti. Taip pat pirkšnių (smulkios anglelės pelenuose) su vandeniu nuryti. Paimti žalią kiaušinį, apkasti į anglis ir, kai iškeps kietai, suvalgyti. Juodųjų (karčiųjų) pipirų praryti.

117. Gydymas nuo kirminų: reikia degti degutą – beržų stiebelius surišti į buntelį (ryšuliuką), įkišti į ugnį, o kai degs, ima bėgti degutas, tai ant kirvio ašmenų užlašinti ir išgerti. Gerti morkų sunkos su medumi. Patepti terpentinu po nosimi, paskui į duobutę, paskui į bambą, kad kirminus taip išvarytume vaikams žemyn. Gerti žibalą.

118. Gydymas nuo pjūties (apendicito). Kai nėra kamino, o stogas šiaudinis, tai varpos yra net blizgančios, suakmenėjusios, reikia jas su saldžiu pienu suvirinti ir išgerti.

119. Kai skauda ausis, tai reikia įlašinti moters pieno ir pagis.

120. Kai serga musulais, tai reikia gerti kumelės pieną.

121. Kai sutrūkinėjusios kojos, tai reikia ištepti saldžia grietine, apmyžti arba su muilu ištepti.

122. Jei patrūksta pirštas, tai apvynioti su vilna.

123. Kai įtrūkusi kulnis, tai įlašinti karštų žvakių taukų arba avinių.

124. Kai užimtas kaklas (difteritas), tai reikia sudeginti piktvarlę (rupūžę), tuos pelenus su vandeniu išgerti arba ją išvirti vandenyje. Anksčiau degindavo visą, o paskui tik spranduką. Ta piktvarlė turi būti nudurta iki gegužės mėnesio.

125. Kai skauda pilvas ar kitą vietą, tai reikia gerti šnapsą (degtinę) nuo užpiltos gyvatės, o kiaulei pačią gyvatę duoti suėsti, jei ligota, neėda.

126. Kad neslinktų plaukai, suvirinti mažąsias dilgėles ir plautis. (Užrašyta 1961-04-20.)

127. Jei karvė tvinksta iš priešakio, tai ves telyčiukę. (Užrašyta 1961- 06-21.)