Kaunas, 22:12“

LILAH DABAR

Ir tu randi juos – tokius pat, ten pat, diena iš dienos, susiduri nosis į nosį. Matytas – taip. Kasdien – taip. Pažįstamas – ne.

Gabalais byrantis miestas, pilnas užstrigusių žmonių.Jis maišo tau protą, bet ne taip, kaip norėtum – krūva stotelių tarp vilijampolės ir šančių, tiktai tiek. Kai viena akim žiūri į pasaulį youtube, kita – į gatvę už lango, jauti gilų plyšį ir nenori sakyti to garsiai.

Ramybės parke ant suoliuko sėdi pamėlęs vyras – iš kojos lenda Vietnamo skeveldros – skauda nepakeliamai, bet jis tiesiog sėdi, nes užkniso pirmoji pagalba, užkniso juodai, po jos vis tiek reikia kažkaip būti, o kaip. Sakė, romai žudo savo tėvus – vieša paslaptis – uždusina pagalvėm. Bet aš girdžiu juos grojant, ten, viename iš krantų, ant išblukusio raštuoto kilimo – gražuolė Oksana, burianti ateitį, visada nėščia kur nors stoties rajone, kišenės pilnos kontrabandinio BOND’o. Dar yra dvi vienišos motinos apsilupusioje virtuvėje 450 Lt/mėn. Panemunėj, viena jų per apdaužytą Samsungą myli labai myli kažką iš Pravieniškių. Mergaitė tampo mamai už ausies, akys raudonos nuo teliko – duok sūrelį, sūrelį ir gerti. Eik eik, pasuk lanką, dukryte, mama negali dabar.

Dar yra golfas be durelių, bet vyrai varo tik iki kebabų, tai gal nieko, tik sugrūsk viską į bardačioką, kad nebyrėtų. Mažesnis už nagą folijos gabalėlis kišenėje – bus dūmų, bus lengva, bus aukštyn.

Dar yra ukrainiečiai statybininkai ir putojantis Alitos vynas Pažaislyje. Mergaitės ant galinės sėdynės juokiasi, nes nemoka rusiškai. Jie nesijuokia – nes jos nemoka rusiškai, štoli.

Dar yra tuščia Laisvės alėja.

Prie Megos mušasi trys po penkiolika, kruvinas dantis delne, nušviestas lempų – čia blet už bratkį, už bratkį, niekas nežino, kieno tas bratkis, visiem gerai. Apykurtis taxi vairuotojas ką tik privažiavo trečios ligoninės priimamąjį – ką sakei. Dar yra pervažiuota moters koja Kovo 11-osios gatvėje priešais Zeppelinus, niekas nematė numerių, niekas nematė tikrai. Čečėnijos aikštėje, neveikiančiame fontane, vyksta aklas pasimatymas – ten gyvena draugelis, mytos nėr, galim varyt, paprikolinsim. Nestumk, Briga, varom, paprikolinsim. Yra du neaiškūs tipai prie senamiesčio perėjos ir kažkas, kas drebančia širdimi pasuko atgal. Skola Šiaurės prospekte, penktame aukšte, ir vyras, kartojantis „kitą savaitę tai jau tikrai“.

14-o troleibuso gale apsimyžus moteris rėkia „gelbėkit“ – visi ją žinom.

Dar yra karaliaus mindaugo statoilas. Žaliakalnyje šlaitu ridenasi kažkas basas, atsitrenkia į obelį. Prie pilies netyčia pasimaišė moteris – dabar guli be sąmonės ir piniginės, suprantama. Už dvidešimties metrų nuo jos, dviaukščiame autobuse, vokiečiai mainosi sumuštiniais, turistaujantys vokiečiai, smėliniai šortai ant petnešų. Demokratų gatvėje yra anūkas, jojantis seneliui ant nugaros, – tik nepamiršk užrašyti orus, žmon, ei.

Vėl užstrigo akropolio durys, trečiame aukšte rasta žmonių ir pomidorų padažo, dar atseit yra sušio už 13,99, bet niekas jo nematė – viskas yra ir bus gerai. Ant Griunvaldo suoliuko bachūrai spjaudo sėmkas, visada ant suoliuko bachūrai sidabriniais treningais, tie patys bachūrai, akropolio bachūrai ant suoliuko spjaudo sėmkas čia visada.

Yra keturiasdešimtmetis kabalistas, įsidėjęs į burną LSD ir paliktas visiškai vienas, nes šitose gatvėse niekada nesilankė 7-as dešimtmetis, niekada jo nebuvo čia. Kažkas geria džem pube, kažkas geria boškėj, kažkas geria punto picoj, Vytas geria namie.

Karo muziejaus sodelyje rieda skeitas, Ąžuolyne bėgikas pasuko iš įprasto maršruto ir šią akimirką labai gailisi į pilvą, į pilvą, į pilvą. Prie restorano Legenda stoviniuoja būrelis netradicinės pedagogikos atstovų – tariasi, visada jie tariasi kur nors. Po žaliu geležinkelio tiltu į polietileninį maišelį kvėpuoja tas – žinau, kad žinai – jau susitarė. Į 38-o autobuso duris kakta atsitrenkia moteriškė – čia niekas nesušuks „palaukit“, niekada. Miestas, kuriame geriau jau spėti, geriau jau alkūnėm.

Kažkas glamžosi po prekystaliu dvidešimtpenkmečio turguje taip.

Atsimenu, viena moteris sakė, kad vaikai, prisipirkę tralialiuškių, nebeturi pinigų gėrimams ir dėl to dehidratuoja, visi dehidratuoja Exit’e. Dar sakė, kad rašė diplominį apie soliterį ir kad aguona moka laukti. Įstrigę blokuose, pilnuose elektros ir dalykų, kiekvienas turi savo išradimą, kaip prastumti reikalą – iki ryto, sekančio vakaro, savaitės pabaigos, kito mėnesio. Rimti žmonės, visi labai rimti. Dar yra urmo bazė ir chorų karai.

Gilus abipusis nusivylimas Draugystės parke – vėl radijo stotis Kelyje, bet vis tiek pasibarškins, nes tai ką daryt. Prie Dainų slėnio toyotoje vyksta dylas, visada koks nors dylas vyksta prie Dainų slėnio sutemus, taip. Uošvės liežuviu slysta šeima iš Alytaus – rizikinga. Du svirduliuojantys vyrai nešasi pabėgį, sukūrens vogtą pabėgį Ivinskio gatvėje taip.

Prie Neries devintame aukšte sėdi jis ir nekenčia sistemos, žiauriai nekenčia sistemos, nes sistema yra gaidys. Taikos prospekte pantomimos teatro režisierius kiša pirštus į šuns kailį – o. Kalniečiuose yra keli kioskeliai, prie kurių galima rasti mafijos. Visur yra keli kioskeliai, prie kurių galima rasti mafijos, taip, ir čeburekų, ir nescafe baltame vienkartiniame puodelyje.

Sustabdo mane vyras, prie to paties Ramybės parko, ir sako: geri batai, kaubojaus batai, ir aš turėjau panašius batus, tik niekada nebūk tokia bloga kaip aš. Sako, nesimato, bet aš labai blogas žmogus. Mes kariavom, visus išpjovėm, ir vaikus visus išpjovėm, bet vienos moters niekas nelietė, nes ji nesikeikė, supranti, ji vienintelė nesikeikė ir niekas nelietė jos. Sako, žinai, ką daryt, kai eini tamsoj, o aplink pilna bomžų? Dainuok, dainuok. Iškrito audinės dusliarkė Juozapavičiaus prospekte, kirpėja pučia dūmą per kareivinių langą, apgraužtas katinas bindzena tolyn, kažkur verda varškėčiai, gyvenam.

Toks yra miestas, 22:12, kuriame akys nedega. Gal vėl eit vogt stumbro penio, gal ne. Kas ten rusena viduje, m? Tavęs klausiu, laukinio upių sekso vaike. Kas darosi.