ALLEN GINSBERG. Eilės

Allenas Ginsbergas (1926–1997) – pasaulyje puikiai pažįstamas amerikiečių poetas, bytnikų kartos ruporas ir XX a. 7–8 deš. Amerikos jaunimo kontrkultūrinių judėjimų guru. Nenuilstamo keliautojo, poezijos festivalių dalyvio ir kairiųjų pažiūrų politinio aktyvisto eilėraščiams būdingas sąmoningas intelektualizmo ir literatūriškumo siaurąja prasme atsisakymas. Šnekamoji kalba, betarpiškumas, „necenzūruojamas“ minties srautas, pasakojimo elementai ir be jokių tabu aprašinėjama įvairiausių gyvenimo sričių patirtis dažnai kuria improvizuoto, spontaniško pasisakymo, o dar dažniau – išsisakymo įspūdį.

Amerika

Amerika atidaviau tau viską ir dabar esu niekas.
Amerika du doleriai dvidešimt septyni centai 1956 sausio 17.
Protas neišneša.
Amerika kada pabaigsim humanišką karą?
Užsikrušk su savo atomine bomba.
Nesveikuoju nelįsk prie manęs.
Nerašysiu eilėraščio kol neatgausiu sveiko proto.
Amerika kada tapsi angeliška?
Kada nusirengsi?
Kada pažvelgsi į save pro kapo velėną?
Kada būsi verta savo milijono trockistų?
Amerika kodėl tavo bibliotekos pritvinkusios ašarų?
Amerika kada nusiųsi į Indiją savo kiaušinių?
Man bloga nuo tavo beprotiškų reikalavimų.
Kada prekybcentry galėsiu nusipirkti ko man reikia už gražias akis?
Amerika galų gale tai tu ir aš esame tobuli, ne kitas pasaulis.
Gana man tavo mašinerijos.
Per tave įsigeidžiau tapti šventuoju.
Turėtume kaip nors kitaip išspręsti šį ginčą.
Barouzas sėdi Tanžere vargu ar sugrįš tai kelia grėsmę.
Čia tu keli grėsmę ar tai koks nors pokštas?
Bandau kalbėt iš esmės.
Atsisakau nebūti pamišėliu.
Amerika nespausk manęs žinau ką darau.
Amerika slyvos baigia žydėti.
Ištisus mėnesius neskaitau laikraščių, kasdien ką nors teisia už žmogžudystę.
Amerika simpatizuoju pasaulio darbininkams.
Amerika vaikystėje buvau komunistas nesigailiu.
Vos progai pasitaikius traukiu žolę.
Kiauras dienas lindžiu namie ir spoksau į rožes spintoje. Nusigavęs į kinų kvartalą prisigeriu bet su niekuo nesugulu.
Man įkalta į galvą kad turėsiu bėdos.
Reikėtų tau pamatyti mane skaitantį Marksą.
Psichoanalitiko manymu aš visiškai sveikas.
Viešpaties maldos nekalbėsiu.
Mane ištinka mistiniai regėjimai ir kosminiai virpesiai.
Amerika dar nepapasakojau tau ką padarei dėdei Maksui atvykusiam iš Rusijos.

Į tave kreipiuos.
Negi leisi savo jausmus reguliuot „Time“ žurnalui?
Dėl „Time“ einu iš proto.
Skaitau jį kiekvieną savaitę.
Jo viršelis spokso į mane kaskart kai slenku pro vaistų krautuvę ant gatvės kampo.
Skaitau jį Berklio viešosios bibliotekos rūsy.
„Time“ vis kala ir kala man apie atsakomybę. Verslininkai kalba rimtai. Filmų prodiuseriai – rimtuoliai.
Visi rimti išskyrus mane.
Pasirodo kad aš Amerika.
Vėl šneku su savim.

Prieš mane kyla Azija.
Mano šansai – vienas su puse milijardo.
Verčiau suskaičiuosiu savo nacionalinį turtą.
Mano nacionalinį turtą sudaro pora žolės suktinių milijonai lytinių organų nespausdintina asmeninė literatūra kurios greitis 1400 mylių per valandą ir dvidešimt penki tūkstančiai beprotnamių.
Nieko nesakysiu apie savo kalėjimus ir milijonus beturčių gyvenančių mano vazonuose penkių šimtų saulių šviesoj.
Uždariau kekšynus Prancūzijoj, Tanžero imsiuos netrukus.
Taikaus į prezidento postą nors esu katalikas.

Amerika kaip man sukurti tavo sapalionėms prilygstančią šv. litaniją?
Tęsiu kaip Henris Fordas mano strofos tokios nepakartojamos kaip jo automobiliai netgi daugiau nes visos įvairialytės.
Amerika pardavinėsiu tau eiles po 2,5 tūkstančio už strofą 500 dolerių pigiau už tavo senąją giesmę.
Amerika išlaisvink Tomą Munį.
Amerika gelbėk Ispanijos respublikonus.
Amerika Sakas ir Vancetis neturi mirti.
Amerika aš Skotsboro vyrukas.
Amerika kai buvau septynerių mama mane vesdavosi į komunistų kuopelės sueigas mums parduodavo avinžirnių sauja už bilietą bilietas už trigrašį kalbėtojų niekas nevaržė visi buvo angeliški ir jautė prielankumą darbininkams viskas taip iš širdies sunku įsivaizduoti išties kokia gera partija buvo 1835 Skotas Nieringas didis seniokas tikras šaunuolis Motušė Blor pravirkdė mane kartą teko regėti Izraelį Amterį patį. Turbūt visi buvo šnipai.
Amerika iš tikrųjų tu nenori kariauti.
Amerika tai jie blogiažmogiai ruskiai.
Ruskiai ruskiai ir geltonodžiai.
Ir ruskiai.
Rusija nori mus gyvus suėsti. Rusijos galybė beprotiška. Jie nori išvaryti mūsų automobilius iš mūsų garažų.
Jie nori užgrobti Čikagą. Jai reikia raudono „Reader’s Digest“. Jai reikia mūsų automatinių staklių Sibire.
Jos nesuskaitomi biurokratai valdo mūsų degalines.
Negerai. Ūhū. Išmokys indėnus skaityti.
Jiems prireikė nigerių juodnugarių. Cha. Privers mus visus dirbti 16 valandų per dieną. Gelbėkit.
Amerika tai tikrai gana rimta.
Amerika toks įspūdis kyla žiūrint televizorių.
Amerika ar tai teisinga?
Geriau tuoj pat imsiuos darbo.
Teisybė nenoriu stoti į armiją ar sukti tekinimo staklių varžtelių gamykloje, šiaip ar taip aš trumparegis ir psichopatas.
Amerika pasipustau savo iškrypusius delnus.

Berklis, 1956, sausio 17

Kral Majales

Komunistai neturi pasiūlyti nieko, tik riebiažandžių, akinių ir meluojančių policininkų,
o Kapitalistai masina Nuoguosius napalmu ir pinigais žaliuose lagaminuose,
Komunistai kuria sunkiąją pramonę, bet širdis irgi sunki,
išvaizdieji inžinieriai visi negyvi, o paslaptingieji technikai sąmokslauja galvodami apie savo pačių žavesį
Ateity, Ateity, o dabar maukia degtinę ir verkšlena dėl Slaptosios policijos,
o Kapitalistai lėktuvuose geria viskį ir džiną, bet leidžia milijonams indėnų badauti,
ir kai Komunistas ir Kapitalistas, du subingalviai, susikerta, Doras žmogus areštuojamas, apiplėšiamas arba nustoja galvos,
bet ne taip kaip Kabyras, ir Doro žmogaus, rūkančio virš debesų, kosulys spindulingoje saulės šviesoj yra žydrosios padangės pasveikinimas.
Nes buvau tris kartus suimtas Prahoj, sykį už girtą dainavimą Narodni gatvėje,
kitąsyk ūsuotas agentas patiesė mane ant šaligatvio vidurnaktį spiegdamas „BOUZERANT“,
dar kitąsyk, man pametus neįprastų seksualinių pažiūrų pasvajojimų sąsiuvinį,
ir mane išsiuntė lėktuvu iš Havanos sekliai žaliomis uniformomis,
ir išskraidino iš Prahos kostiumuoti čekoslovakų sekliai,
kortuotojai iš Sezano paveikslo, du keisti gražuoliukai, ryte įžengę pas Jozefą K.,
į mano kambarį taip pat įsibrovė, valgė prie mano stalo, tyrinėjo mano keverzones
ir lydėjo per naktį ligi pat paryčių nuo meilužių namų iki centro kavinių –
Aš – Gegužinių Karalius, – standžiosios jaunystės galia,
aš – Gegužinių Karalius, – iškalbos pramonė ir veikli meilė,
aš – Gegužinių Karalius, – Adomo plaukai ir mano kūno Barzda,
aš – Gegužinių Karalius, – ilgaamžė Žmonijos poezija, ir šimtas tūkstančių žmonių man davė šį vardą,
aš – Gegužinių Karalius, – Kral Majales, čekoslovakiškai tariant,
aš – Gegužinių Karalius, po kelių minučių nusileisiantis Londone,
aš – Gegužinių Karalius, ir čia nieko stebėtina, nes aš slaviško kraujo žydas budistas,
garbinantis Švenčiausiąją Jėzaus Širdį pamėlusį Krišnos kūną tiesią Ramos nugarą
karoliukus nigeriečio Šangò giedančio „Šiva šiva“ mano sugalvota maniera,
Gegužinių karalius yra Europos Vidurio garbė, sava XX amžiuje,
nepaisant kosminių laivų ir Laiko mašinos, nes vizijoj girdėjau Bleiko balsą
ir jį kartoju. Aš – Gegužinių Karalius, miegantis su paaugliais ir kvatojantis.
Aš – Gegužinių Karalius, kurį gali išvyti iš mano Karalystės garbingai, kaip per seną
Vaizdžiai parodyti skirtumą tarp Ciesoriaus ir Gegužiažmogio Karalystės –
aš – Gegužinių Karalius, nors ir paranoikas, nes Gegužinių Karalystė per graži, kad gyvuotų ilgiau negu mėnesį –
aš – Gegužinių Karalius, nes pirštu paliečiau kaktą sveikindamas
švytinčią drūtą merginą virpančiom rankom man tariančią „minutėlę misteri Ginsbergai“,
kol mūsų kūnus perskyrė jaunas rubuilis civiliniais rūbais – turėjau skristi į Angliją –
aš – Gegužinių Karalius, grįžtantis aplankyti Banhil Fildso ir pavaikštinėti Hampstedo Viržyne,
aš – Gegužinių Karalius baisingame lėktuve, liečiančiame Albiono aerodromą, drebantį iš baimės,
kai lėktuvas riaumodamas tūpia ant pilko asfalto, tirta ir švilpia,
kol iš lėto sustoja po debesim su dar matomu žydro dangaus krašteliu.
Ir nors aš – Gegužinių Karalius, marksistai mušė mane gatvėje, ištisą naktį pralaikė policijos nuovadoj, sekė Pavasarėjančioj Prahoj, sulaikė slapčia ir ištrėmė lėktuvu iš mūsų karalystės.
Dėl to parašiau šį eilėraštį sėdėdamas juodam blizgiam krėsle vidury Dangaus.

1965, gegužės 7

__

Paaiškinimai

Barouzas (William Seward Burroughs, 1914–1997) – JAV rašytojas bytnikas, postmodernistas, 6-ajame dešimtmetyje ne vienus kūrybiškai vaisingus metus praleidęs Maroko uoste Tanžere.

Dėdė Maksas (Uncle Max) – Maxas Livergantas, poeto dėdė iš motinos pusės.

Tomas Munis (Tom Mooney, 1882–1942) – Amerikos darbininkų politinis lyderis, apkaltintas bombos susprogdinimu per JAV pasirengimo stoti į Pirmąjį pasaulinį karą paradą (Preparedness Day) San Fransiske 1916 m. Per visą kalinimo laikotarpį (iki 1939 m., kai suteikta malonė) tvirtino esąs nekaltas.

Sakas ir Vancetis (Sacco & Vanzetti) – italų imigrantai anarchistai, 1920 m. Masačusetse apkaltinti apiplėšimu ir dviejų žmonių nužudymu. Po kontroversiškų teismo procesų, nepaisant plataus masto protestų, 1927 m. jiems įvykdyta mirties bausmė.

Skotsboro vyrukai (Scottsboro boys) – devyni 13–19 metų juodaodžiai jaunuoliai, 1931 m. minios sulaikyti Alabamoje, kalinti Skotsbore ir nuteisti mirties bausme dėl tariamo dviejų baltaodžių merginų grupinio išžaginimo. Garsi byla atkreipė tarptautinės visuomenės dėmesį į Amerikos pietinių valstijų teismų šališkumą ir rasinę diskriminaciją.

Skotas Nieringas (Scott Nearing, 1883–1983) – kairiųjų pažiūrų sociologijos profesorius, 6-ajame dešimtmetyje savo veikalais ir asmeniniu pavyzdžiu propagavęs prieš vartojimą nukreiptą natūraliąją gyvenseną (simple living).

Motušė Blor (Mother Bloor (tikr. Ella Reeve Bloor, 1862–1951) – 4–5 dešimtmetyje viena iš JAV komunistų partijos lyderių, keliaujanti darbininkų streikų organizatorė, rašytoja.

Izraelis Amteris (Israel Amter, 1881–1954) – politikas, vienas iš JAV komunistų partijos steigėjų (1919).

Kabyras (Kabīr, ~1440–1518) – Indijos poetas mistikas, audėjas. Teigdamas, kad Dievas slypi visose gyvose būtybėse, išjuokė religinį fanatizmą ir scholastiką.

Bouzerant (čekų k.) – žargoninis homoseksualo pavadinimas.

Gegužinės (angl. May Day) – čia turima omeny pagoniškos kilmės daugelyje Europos ir Vidurio Azijos šalių švenčiama (paprastai gegužės 1-ąją) pavasario, gamtos, gyvybinių jėgų atgimimo šventė. 1965 m. Čekoslovakijoje atgaivinus Gegužines, studentų nominuotas A. Ginsbergas masinėse iškilmėse viename iš Prahos parkų šimtatūkstantinės minios buvo išrinktas ir karūnuotas Gegužinių karaliumi, tačiau rinkimus užprotestavo Čekoslovakijos kultūros ir mokslo ministerija. Po savaitės amerikiečių poetas buvo sulaikytas, užrašai konfiskuoti, o jis pats išskraidintas į Londoną. Į Prahą A. Ginsbergas buvo išsiųstas iš Kubos (kur kaip vertinimo komisijos narys dalyvavo viename Panamerikos poezijos festivalyje) už tai, kad privačiuose pokalbiuose kritikavo 1965 m. vasarį Havanos universitete Fidelio Castro pasakytą homoseksualizmą smerkiančią kalbą. Eilėraštis paremtas autobiografiniais įvykiais.

Šango – pietvakarių Nigerijoje gyvenančios jorubų tautos dangaus dievybė.

Banhil Fildsas (Bunhill Fields) – garsios senovinės kapinės Londono Ailingtono rajone, kuriose nuo XVII iki XIX a. vidurio laidoti nonkonformistinių pažiūrų asmenys. Jose yra ir eilėraštyje minimo žymiojo anglų poeto ir dailininko Viljamo Bleiko (William Blake, 1757–1827) kapas.

Hampstedo Viržynas (Hampstead Heath) – didelis senas Londono parkas.