Kasida apie tamsias balandes

FEDERICO GARCÍA LORCA

Virš lauro dvi tamsios balandės
skrido dangumi mėlynu.
Viena jųjų buvo saulė,
antroji buvo – mėnuo.
Kaimynės, josioms tariau,
gal mano kapą regėjot?
Jis mano sparne, tarė saulė.
Jis mano gerklėj, tarė mėnuo.
Lig pusės įgrimzdęs į žemę
toliau nesilioviau ėjęs.
Ir štai – dvi baltos erelės
ir mergaitė nuogut nuogutėlė.
Pirmoji jų buvo antrąja,
o mergaitė nebuvo niekuo.
Erelės, josioms tariau,
gal mano kapą regėjot?
Jis mano sparne, tarė saulė.
Jis mano gerklėj, tarė mėnuo.
Virš lauro dvi nuogos balandės
skrido dangumi mėlynu.
Pirmoji jų buvo antrąja,
o abidvi nebuvo niekuo.