AISTĖ SUNELAITYTĖ. Eilės

apie Moteris

jos skalbdavo prie upės
vyrams medžiojant gyvūnus
kurių kaulų skaičių jie žinojo
vaikams laužavietės
žandikauliuose žarstant žarijas

trindavo audinį sugrubusiomis rankomis
plakdavo į pakrantės akmenis ir
gręždavo
gręždavo
grąžindavo
tėkmei net tai ko nepasiėmė
pamiršusios kasdienybę
vandeniui glaustantis apie
tvirtas įrudusias blauzdas
kartais įsirangant į duobutę
kur baigiasi krūtinė ir
prasideda kaklas

nebe vėjas sprausdavos
kažkur viduj pašoniais ir
j o s
gręž davo
gręž davo
gręž davo
grąžin davo
tėkmei
net tai
ko
ne
pa
si
ė
m
ė