ADRIENNE RICH. Eilės

Kokiais laikais gyvenam

Yra tokia vieta tarp dviejų eilių medžių, kur žolė auga įkalnėn,
o senas revoliucinis plentas nutrūksta ties šešėliais
šalia maldos namų, kuriuos apleido persekiojamieji,
pradingę tuose šešėliuose.

Grybavau tenai, vaikščiodama baimės pakraščiu, bet neapsigaukite,
čia ne rusiškas eilėraštis, tai nevyksta kažin kur kitur, ne čia,
mūsų šalis artėja link savo tiesos ir baimių,
savitų žmonių pradanginimo būdų.

Nesakysiu, kur ta vieta: tamsus medžių raizginys
pasitinka niekieno šviesos pluoštą,
vaiduoklių knibždančios kryžkelės, pūvančių lapų rojus, –
jau žinau, kas nori ją nupirkti, parduoti, pradanginti.

Ir jums nesakysiu, kur ta vieta, tad kodėl iš viso apie tai
pasakoju? Nes jūs tebesiklausote, nes šiais laikais
kad tavęs klausytųsi, būtina
kalbėti apie medžius.

Vertė Andrius Patiomkinas

Raimondo Urbakavičiaus nuotrauka