Tango, arba Ištverti Lolą

JŪRATĖ STAUSKAITĖ

Ėjau pro šalį. Kaip daugybę kartų anksčiau. Tai sutampa su mano tarnybiniu maršrutu namai–mokykla. Žinojau, kad tai „Lolos“ vyninė. Galvojau – tegu. Šįkart užsinorėjau sriubos. Joninės. Miestas tuščias. Po lietaus drungna atogrąžų ramybė. „Ar yra ko nors, ne tik vyno?“ – „Žinoma…“ Tango melodija, žinoma… Ji priploja mane prie antikvarinės kėdės. Nepaisant labai žemiško šilto viralo poreikio, užsimanau vyno. Žinoma, ispaniško. Baltojo. Sėdžiu. Mažytė žvakutė priešais mane. Apžiūrinėju miniatiūrinį jos indelį – gražus. Su Venecijos vaizdeliu ir burėmis. Vos įžiūrimomis, raudonomis. Ant sienų – paveikslėliai. Vienuolis-Žukauskas šalia „Jadzytės girioje“? Tiek to. Tinka. Meniu paprastas. A4 formato nudrengtų lapelių sąsiuva, secesinė figūra viršelyje (intymu).

Vyninės "Lola" meniu viršelis. Autorės nuotrauka

Violetinis fotelis, violetinė kėdė, staliukai apskriti. Merginos juodos ir jaukios. Tango. Sausa gėlė senovinėje spintelėje su profiliuotu stikleliu.  Retro bufetukas, „Lolos“ paštas. Tualete – kraujo raudonio grindys… Suskausta. Lolos veik nepažinojau. Tik tiek, kiek visi. Netgi privengiau. Jai reikėjo skirti laiko. Ji reikalavo dėmesio ir erdvės (kurios visąlaik per maža). Okupuodavo tave visą. Beveik neįmanoma išgirsti ir ištverti. Galvodavau – o kaipgi artimieji? Kur jie galėjo Lolą sutalpinti? Labai talpūs turėjo būti jų indai. Ištroškę ir pasiruošę prisipildyti Lolos. Šita tyla ir meile dūzgianti erdvė staiga nušvinta. Galvoju apie Saulių, kuris irgi niekur neperžengė jokios mano linijos. „Pažinus“ tik kodiniais rašytojo Šaltenio ir ministro Šaltenio pavadinimais. Geliantis klausimas: kaipgi jis ištveria šio gyvastingo mauzoliejaus nemirtingumą? Bendravimu su dvasiomis belaikiu ryšiu? „Juk reikia būti itin atsargiam, kad neužkliūtum už kokio atsiminimo“, – plyksteli frazė…

Bekontempliuojant į saloną įplaukia balta Sauliaus galva. Su jauna moterimi (Lolos antrininke). Ilgi garbanoti plaukai, plačiu diržu sujuostas liemuo, raudoni aukštakulniai. Duktė ar draugė? Maža, tamsiaplaukė mergaitė šalia. Nesvarbu. Nesvarbu visai. Net bijau sužinoti. Džiaugiuosi savo nežinojimu (delsdama išardyti žaislą). Nenoriu jokių detalių. Tango. Prie gretimo stalelio originali trijulė užsisako prašmatnių salotų. „Ekskliuzyvinėse“ vietelėse trys draugės švenčia kažkurios gimtadienį viena kitą paglostydamos… Sauliui patiekia lėkštę sriubos. Skani. Ką tik ir aš suvalgiau. Nuostabioje dėželėje su užrašu „Fleur“ atneša sąskaitą (17 Lt (aišku – 20).

Išėjusi nenoriu namo. Per daug arti jie šitų namų.

Stumdama laiką užsuku į „Daniją“. Nusiperku pirmus pasitaikiusius batus. Nusprendžiu, kad jie tinka šiai nuotaikai. Paskui dar ledų – su mangų sultimis – ir dar du butelius nukainoto vyno. Ant kampo. Raudonojo ir baltojo. S u k u o  j į  i š g e r t i,  L o l a?