To be(at) or not to be(at)
MOTERYS (IV sūra)*
Vardan Alacho maloningojo, gailestingojo!
38 (34). Vyrai yra aukščiau žmonų dėl to, kad Alachas suteikė vieniems pranašumą prieš kitus, ir dėl to, kad jie leidžia savo turtą. Ir padorios moterys – pilnos pagarbos išsaugo tą paslaptį, kurią sergi Alachas. O tas, kurių nepaklusnumo jūs bijote, pamokykite ir apleiskite jų guolius ir uždrožkite joms. Ir jeigu jos jums paklus, tai neikite prieš jas, – iš tiesų, Alachas išaukštintas, didis!
Kai penketas mokslingų vyrų, suprask, ne dyką skaičių metų vagojusių savo smegenų žievę akademinėje atmosferoje, televizijos studijoje susėda gerą valandą svarstyti dėl įnagio, kuriuo, nenusidedant gailestingajam Alachui beigi neprarandant jo malonės prie rojaus vartų, galima uždrožti neklusniai žmonai, gamybinės medžiagos ir jos pranašumų, nori nenori imi prunkščioti ir kikenti kur nors sau į kišenę. Ilgai neatlaikęs ir nuo kantrybės nutrūkęs kompaniją man palaikantis bičiulis musulmonas pasrūva mano galvai dar neperprantamais arabiško devynaukščio plūdesio ditirambais. Tada rūškanu veidu reziumuoja, kad, jo manymu, diskusija jau nuo pradžių ima panėšėti į žiūrėjimą į negro užpakalį pro juodus akinius. Taigi tenka prisisegti diržus – beprotybė akimoju įsibėgėja tiek, kad ir bejėgiškai besimuistantis laidos vedėjas turbūt suvokia, jog sustabdyti ją darosi tolygu pulti po šviesos greičiu atšvilpiančiu prekiniu traukiniu, viliantis jį paskutinę akimirką sustosiant. Nesustoja. Jordanijos universiteto Religijos fakulteto dėstytojas dr. Muchamedas al Hadžas, neva stengdamasis užbėgti už akių vakariečių kaltinimui, kad islamas sankcionuoja smurtą prieš moteris, nesivaržydamas, kaip ir pritinka jo išsilavinimo vyrui, ima aiškinti viską nuo pradžių ir be užuolankų. Remdamasis chadisais, pasakojimais apie pranašui Muchamedui priskiriamus veiksmus ir pasisakymus įvairiais klausimais (būtent šie daugiatomiai chadisų rinkiniai yra musulmonų teisinių tradicijų pagrindas), al Hadžas tvirtina, kad vyro kaip šeimos institucijos valdytojo statusas yra nekvestionuojamas, o mušimas anaiptol nereiškia sulaužytų kaulų, perskeltos galvos, kraujo balos ar, tebūnie, „tik“ mėlynių. Fone besivaipančiam laidos vedėjui švytuojant biliardo lazda (nė kiek neperdedu), al Hadžas čia pat išdėsto visą disciplinavimo instruktažą: plona lengva rykštelė, netaikyti į jautrias vietas, pvz., veidą, ir jokių įbrėžimų, nudrėskimų ar apskritai žymių. Paslapties, kokiam miške tokią stebuklingą šilkinę rykštelę išsilaužti, dr. neišduoda.
Tada situaciją valdyti imasi Šv. Marijos universiteto Kanadoje profesorius dr. Džemalis Badavis, kreipdamas mintį kiek kita linkme. Pasak profesoriaus, leidžiamas (ne privalomas, ne skatinamas) yra toks veiksmas, kuris nepalieka žymių ant kūno, ir įdomu tai, kad šiandieninėje Amerikos teisėje remiamasi lygiai tokiu pačiu, musulmonų teisininkų jau XIV a. apibrėžtu, kriterijumi skiriant „lengvą“ nebaudžiamą veiksmą nuo baudžiamų smurtinių. Galiausiai dr. Badavis reziumuoja, jog smurtą šeimoje patiriančių moterų statistika Vakaruose, kur nesivadovaujama Korano mokymu, pernelyg šiurpi, kad galėtų įtikinti būtent Koraną skatinant moterų engimą.
Žinoma, kalbant apie moters ir vyro padėtį islame, neprasminga ginčytis dėl to, kiek formaliai šventraščių postuluojamos normos realizuojamos tikrovėje. Atskirose musulmonų šalyse, kur visuomenė nuo pirmųjų savo gyvavimo dienų buvo išskirtinai patriarchalinė ir vyrai siekė (-ia) dominuoti moterų atžvilgiu, normos neabejotinai įgavo savitą kultūriškai ar šalies įstatymų sankcionuotą formą. Ką ir kalbėti apie tai, kad bet kuri visuomenė – musulmoniška, krikščioniška ar sekuliari – kenčia dar ir nuo žmogiškųjų silpnybių.
Siekiant įvertinti šios nesibaigiančias diskusijas tarp musulmonų ir islamo kritikų keliančios Korano eilutės interpretavimo sunkumus, vertimai mažai gelbsti. Lietuviškas vertimas šiuo atveju iš esmės klaidinantis dėl kelių priežasčių. Pirma, originalo pirmajame segmente nėra lyginamojo aspekto – nevartojama jokia lyginamoji konstrukcija: al-qawwam, kuris lietuviškame tekste verčiamas kaip prieveiksmis „aukščiau“, iš tiesų yra daiktavardis. Angliškoje Korano vertimų tradicijoje jį įprasta versti kiek tiksliau – manager. Šio vertimo teisingumą paliudytų bet kuris arabų žodynas, tačiau taip pat bet kuris žodynas paliudytų ir tokias šaknies Q-W-M veiksmažodžio, iš kurio daiktavardis al-qawwam išvestas, reikšmes kaip „stoti(s), kilti stačiam, tiesiam, būti; būti pagrindu; remti, palaikyti, stoti už“; tos pačios šaknies ir arab. daiktavardis „statramstis“. Tiesa, kai kurie angliški vertimai teikia maintainer – „rėmėjas, globėjas“.
Antrasis lietuviško vertimo netikslumas – segmentas „Alachas suteikė vieniems pranašumą prieš kitus“, gavęs kauzatyvinę reikšmę („dėl to“), nors arab. prielinksnis bi implikuoja instrumentinę reikšmę. Tad kad ir negrabiai, bet tiksliau šį sakinį būtų galima formuluoti taip: „Vyrai yra moterų statramstis tuo, kuo Alacho parinkimu jie pirmesni vieni už kitus, bei savo leidžiamu turtu.“
Nevalingai skrandį spazmuojančios interpretacijos prasideda tada, kai mokyti religijos vyrai sutartine užtraukia, kad, girdi, TAI, ko Alachas vyrams atseikėjo su didesniu kaupu nei moterims, be abejonės, yra „mentalinė galia pateikti pagrįstą ir teisingai aplinkybes įvertinančią nuomonę“. Tokiu atveju prasminga klausti, kiek apskritai protinga (!) mėginti rykštele protinti žemesnio protinio išsivystymo lygio individą (t. y. moterį)?.. Klausimas tyruose.
Trečiasis eilutės sakinys, dėl kurio laidos herojai nenuilsdami detaliai ir pasitelkę vaizdines priemones diskutuoja ištisą valandą, manding, prašyte prašosi gerokai paprastesnės interpretacijos apeinant visus siūlomus makabriškus samprotavimus, kuriuos saviems samprotavimams pūsti neretai netrunka pasičiupti islamo kritikai, tardami arklio kelyje paliktus gurvuolius esant aukso grynuoliais.
Regis, kur kas racionaliau šią eilutę aiškina viduramžių Korano interpretatoriai, taip pat kai kurios šiandieninės islamo mokyklos. Jie remiasi chadisu, atpasakojančiu, kaip pranašas Muchamedas dėl tam tikrų aplinkybių jo rūstybę užsitraukusią vergę tarsi įspėja: „Jeigu nebijočiau pragaro bausmės, uždrožčiau tau sivaku [kramtomas arako medžio pagaliukas dantims valyti].“ Žinoma, matuoti įnagio centimetrus, kaip ir jo (ne)paliekamas žymes, vienodai absurdiška, nes žeminanti iš esmės jau pati sankcionuojama baudimo intencija. Tam tikra prasme ji galbūt neatrodytų diskriminuojanti, jeigu moterims Koranas būtų numatęs atitinkamų priemonių prasižengusiems vyrams disciplinuoti… Kaip tik tokiu klausimu laidos vedėjas ir užklumpa dr. al Hadžą. „Daugybę priemonių moterys turi. Jos gali, uh… Jos gali… uh… paprašyti vyro pasitaisyti. Visos šios priemonės“, – išsamiai stena pašnekovas. Pamatęs, ko prisidirbęs, laidos vedėjas suskumba sufleruoti, kad moteris gali kreiptis į trečiuosius asmenis ar teismą konfliktuojančiam vyrui tramdyti.
Manding, o kodėl prie vyrus disciplinuojančių priemonių negalima priskirti ir toje pačioje eilutėje minimų? Ar ši eilutė sankcionuoja prieš moteris nukreiptą smurtą, ar fizinės jėgos naudojimo galimybes ji apriboja iki maksimalaus minimumo, ir, atsižvelgiant į minėtą chadisą, apriboja tokiu būdu, kad šis apribojimas nedviprasmiškai ima panėšėti į iššūkį patriarchalinio maskulinizmo autoritetui? Kai kuoka ar kumščiais įpratusiems mosuoti spartakams, kokių, kaip matyti iš statistikos, nestinga ir pačiose antiislamiškai nusiteikusiose „civilizuotose“ sekuliariose visuomenėse, į ranką įbrukamas nugraužtas dantų pagaliukas, kuris už viską labiau dar tinka musėms ganyti, man darosi visai neliūdna.
Kartais jau ima atrodyti, kad pastoriaus T. Joneso nenuovokume paleisti dūmais Koraną yra tiek neapsižiūrėto nuovokumo! Gal iš tiesų Koranas turėtų būti pradangintas… iki kol noras jį skaityti (!), kada jis atsiverčiamas, pergalės visus kitus išankstinius tikslus ar įnorius.
SAUDADA
_____________
* Koranas: literatūrinių prasmių vertimas. Vertė Sigitas Geda.
V.: Kronta, 2008.
