Visi laiškai – žirafos

labas kęstuti

taip slidu galvoje kad reikia vaikščiot pasirėmus į kaukolės šonus nesuprantu ką veiki inkile bet tau galiu išvardinti svarbių ir nesvarbių raidžių ir k ir č ir t ir f gal išvardinčiau net iš eilės gal net žmogų išvardinčiau iš eilės nuo galvos iki kojų gal net vardinčiau žmogų iš nugaros gal net žmogų nuo lubų iki grindų gal net nuo visų iš eilės išsiries galva ir kojos išsiries grindys lubos ir lova paskui sužinojau kad po lova ant pilvuko guli knyga išsirietus visa su auskaru bamboj knyga laiko pakeltas kojas malasi spardo pagal ūgį sudėtus kvepalus spardo karolius ir kraunasi ant savo kaklo

Be skyrybos rašau – atsiskaičiau Tau.

Ar nori rasti naujų raidžių. Valgant šliužinius grybus man pakilo nauja raidė, negali žinoti, kiek raidžių yra lepšėse, kiek raidžių skverbiasi iš slidaus šliužo, kurią nors dieną puls milijonas šliužinių grybų su visa savo galybe šliužinių slidžių raidžių.

Prieš savaitę peršliaužiau per milijoną šliužinių grybų, visas kūnas pasidengė grybiena. Miške vieni šansonai keitė kitus. Po lepšių šansonų radau žaltį, jo pulsas milžiniškas, buvo ką tik po kovos – kažkas norėjo suėsti žalčio veidą, bet pakramsnojo tik liemenį ir šlaunis. Vėliau po egle radau kažkokio žvėries kaukolę, matyt, kažkas irgi norėjo suėsti jo veidą.

Mano plaučiai peržengė visas fantazijos ribas, jie peržengė visas liepsnojančias žirafas ir užsidegė patys, dabar laksto ir trankosi į stuburą, plaučiai tiek įkvėpti, kad įsimetė uždegimas.

Bet aš visai ne apie tai, aš apie tai, kad prieš eidama miegoti visada išsivalau dantis, dar apie tai, kad ruošiamus grybus reikia išvalyti, kad prieš geriant taurę reikia išsiblizginti, prieš valgant reikia išsivalyti ir išsiblizginti rankas. Patvarkysiu viską, neseniai mama sakė, kad mane reikia vėl nuo pradžių auklėti, nes aš auklėta lyg iš nugaros. Kodėl ne, taip gražiai vaikystėj su vąšeliu tvarkiau gėlynus, imsiuos darbo ir dabar, nuo pradžios iki galo viską iššveisiu. Man reikia dantų pastos, visos vonios dantų pastos, prieš skaitydama knygą išvalysiu dantų šepetėliu, taip pat ir su raidėm – kiekvieną raidę iššveisiu dantų pasta nuo galvos iki kojų. Raidės, žodžiai, sakiniai prašyte prašosi būti iššveičiami dantų pasta, kol kas dar nenumanau, kuo tokia raidžių išvalymo puota galėtų baigtis. O kas mane pavaduos, jei nežinosiu, kaip savo dantis valytis toliau. Arba kas pavaduos, jei nežinosiu, kaip grybus išvalyt toliau ar raides, arba jei nežinosiu, kaip sakinius.

Dar galima prieš vartojant raides ir sakinius išsiurbti, raidės taip gerai pasislėpė kilimo ratiluose, prieš pakeliant nuo žemės reikia jas nusiurbti arba bent nupūsti, o jei jau ne, tai gali grūstis į burną visas Čechovo suspardytas č ar Merės Popins suspardytas t, o aš ir toliau naktim spardysiu visas suodinas v ir s, jei jos ropšis į lovą manęs maigyti. Reikia nurinkti nuo kilimo raides, nes jis visas padengtas raidžių žieve ir jos užstoja į kilimą įaustas geometrines formas ir japones, taip užstoja, kad aš jau nebematau savo japonių, noriu būti su savo japonėm ir jas matyti, noriu matyti, kaip joms sekasi ir kaip daugėja jų akyčių. Šiandien savo japonėms rodžiau Philippe’o Decouflé šokio spektaklį, kuriame valgomosiomis lazdelėmis paimama delnas, alkūnė, riešas, aš taip paimsiu savo japonės liekną ranką ir uždėsiu ant dar lieknesnės kojos, pagaliukais paimsiu kolonėlę ir „Fantą“ ir padėsiu joms ant kelių.

Aš chaoso virtuozas, o dabar sugalvojau viską iššveisti ir išlyginti – tuoj išlyginsiu kilimą, matyt, kaip močiutė sako, dūšioj dešimt kiaunių duodasi. G, eik prie sienos, vis tiek šiandien man jūs visos kaip sušaudytas rūsys.

Kaip man išsirinkti iš galvos sakinį, kaip man iš raidžių r ir s išsirinkti f, šiai nakčiai liko tik kokios trenktesnės raidės. D šiandien suspardė visas mano raides, o aš tik spoksojau, kaip jos raitosi ant žemės išsinėrusiomis rankomis ir kojomis.

Liko tik trenktesnės raidės, kad ir kokia c – visada suspardomos tik normalios raidės, užtat visada noriu būti su savo trenktomis raidėmis, aš jas visas myliu kaip savas. Man širdy ffffffffccccccqqqqqqččččččččč sūkuriai.

Mano caklas dabar prigrūstas trenktų raidžių, plius trijų kėdžių, dviejų sofų ir durų, venomis kėdės su sofom atsigrūda į blauzdas. Kiek mano cakle prigrūsta kilimų.

Pastebėjau, kad kuo toliau, tuo vis mažiau noriu bendrauti su normaliomis raidėmis, nors kai kurios normalios raidės moka ir padūkti, ir ką nors nelabai normalaus suregzti.

Kaip man išrinkti iš galvos klausimą. Kaip čiaudi Jonynas? – kodėl išrinkau iš galvos tau tokį klausimą, o kiti tau tokio iš galvos neišrinko. Aš amžinai išrenku ne tokį klausimą. Mano svajonė didžiausia (išsipildžiusi šimtą kartų) – stovėti žmonių vidury ir klausti, o po šito jie radijo signalais čiaudi, sirenom kosti.

Pavyzdžiui, mokykloje stovėjau bendraklasių vidury ir klausiausi pasakojimo, kaip Agnė vakar aštuonias valandas turėjo darinėti grybus, ir aš klausiu – įdomu buvo? O ji – atseit aš visada paklausiu taip, kad ji pati durniausia atrodo. Vėliau pusseserė išmokė sakyti – o tu pavydi man? – tai kurį laiką man paklausus ir žmonėms įsiutus dėl klausimo sakydavau – o tu pavydi man, kad šito paklausiau?