NOJUS SAULYTIS. Eilės

paklausa

aš truputį pavargau skaityti
apie mergaites. apie jų kasas
ar šypsenas, apie tai, kaip jos stovi
suknelėmis glostančios vėją, sijonais
ir kasomis rišančios upių mazgus.

truputį pavargau skaityti mergaičių
akis, mėlynas it širvio paukštė
arba kokias kitokias – povo žalsvumo.
pavargau ir tiek. tai gal tiesiog
duokit man berniukų.

jeigu galima – jaunesnių.

žadintuvai

kai miegu
kartais tu netyčia man paskambini
rytais neužrakinusi telefono klaviatūros.

lovoj klausausi kaip važiuoji troleibusu
į akademiją. kita pamėnkalnio stotelė

girdžiu grąžaisi rankas atsidūsti
tartum pro langą pamačiusi tokį sulytą
mane tokį negirdimą:

klausau

jeigu burtai

čia viskas yra jų bandymai ištrūkti,
čia viskas yra jų darbas,
viskas yra jų. todėl atleiskite
ne man. todėl

jeigu šią akimirką užverstum galvą,
nuo čiuožyklos nučiuožtum į veją, taip
kaip aš norėčiau, lauke, pradžioje
būtinai lauke, nes laukti dar
truputį. ir dar porą šaukštų.

o juos
sumečiau į puodą, išlydžiau ir dabar,
jeigu užverstum galvą, pastebėtum,
kaip jie įgavę formas išgaubia
viską. jeigu jie įgavę formas išgaubia,
tai yra jie, jeigu mažos šaltos statulos

nenoriu sakyti, tai mažos šaltos statulos, ir jų
rankytės mano šonkaulių tarpuose

eilėraštis

mėgstu prisistatymus, – viena plyta,
štai ir dvi jau plytos, statau priestatą
prie savo stoto, mano šuo geros
veislės ir gerų akių, nebijokite, aš
nerūkau, kartais krapštau kaklą,
jį spaudžia kryžiukai, o ką prisistatote
jūs, jeigu nieko nekalbate, turėsiu
prisipažinti, kad esu mechanikas,
duoti vizitinę su varžto
nuotrauka.

matavimai

myliu čigonus.

ir myliu taškus. mindaugas juos
jau senokai mėgsta, o povilas miega
po visų tų kalėdinių degtinių. taškai
kur kas malonesni už vardus ir veidus.

veidai baisūs ir tepasi, o vardai teikia
per daug atsakomybės. taip pat įpareigoja.
labai užsimaniau neturėti vardo, tačiau
turėti tašką. vietoje galvos. tokio dydžio

kaip katė.

baigiamasis

skaitau ir aš beveik ploju
ir tada nusiploju save nuo scenos
nes skaityti nemoku
niekada nemokėjau
esu beraštis
tačiau galiu sukeverzoti iksą
ant savo kapelio

šitai mes mokam visi