Su mūsų trumpais sakiniais skraido daug tylos
ICCHOKO MERO tekstai yra ypatingas mūsų literatūros turtas. Ryžtuosi iškelti į dienos šviesą mūsų pokalbius, manydama, kad žodžiai labai stipriai apkabinu yra skirti ir jo skaitytojams.
Vanda Juknaitė
Mielas Icchokai,
ką tik išsiunčiau knygą. Pas mus antra diena droblius. Nežinau, ar Kelmėj pažįsta tokį žodį. Aukštaičiai taip vadina sniegą su lietumi. Stebiuosi, kad, norėdama pasakyti apie save, aš turiu pasakyti, kokios spalvos medžiai už lango.
Vanda
Miela Vanda,
laukiu knygos, gavęs atsiliepsiu. Ačiū.
Ne, nežinojau tokio žodžio – droblius.
Kaip sakydavom Kelmėj? Šlapdriba ar šlapdraba, nebeatsimenu…
Tegu vis tiek nuotaika būna gera.
Icchokas
Miela Vanda,
vakar gavau jūsų knyga, ačiū!
Ar turite kokių mano knygų?
Jei norėtumėt, galėčiau atsiųsti 1998 m. RS leid-je išleistą knygą TRYS ROMANAI (Lygiosios trunka akimirką, Ant ko laikosi pasaulis ir Ties gatvės žibintu [Mėnulio savaitės variantas]).
Dar kartą ačiū nuo manęs ir Fridos,
Jūsų
Icchokas
Mielas Icchokai,
atėjo knyga! Ačiū! Paėmiau į rankas, ir toj vietoj, kurią netyčia atsiverčiau, buvo parašyta:
– Ne, – atsakė ji, – negalima prakeikti pasaulio.
Pasirašau. Už abu. Nes man kažkodėl pasirodė, jog tai mano žodžiai.
Dabar aš apkabinu.
Vanda
P. S. Irena Veisaitė prašė Jūsų e. adreso. Ar galiu duoti?
Miela Vanda,
smagu, kad knyga jau atėjo ir atsivertė būtent toje vietoje.
Mano el. adresą galite duoti, kam tik norite.
Tuo tarpu – gyvuokime,
Jūsų
Icchokas
Mielas Icchokai,
ryte atsibudus visiškai baltas pasaulis už lango!
Žinot, kas man įdomu. Kad Jūsų telegrafiškam žody slypi švelnumas.
Mano telegrafiškas žodis yra aštrus.
Vanda
Miela Vanda,
man tikrai reikia kuo greičiau pasveikti, kad galėčiau atvažiuoti ir kad galėtume pasišnekėti prie kavos puodelio.
Icchokas
Mielas Icchokai,
guliu. Jei mes kada ir susitiktume prie kavos puodelio, tai tylėsime.
Vanda
Miela Vanda,
gal ir taip, bet vis tiek gerai.
Tik sveikite.
Icchokas
Mielas Icchokai,
jau po trupučiuką vaikštau. Ir šypsausi. Kiek daug mes
sužinojom vienas apie kitą per tuos pusantro mėnesio! Jei ir toliau taip gerai seksis, jaučiu, pereisim prie Morzės abėcėlės.
Vanda
Miela Vanda,
šypsokitės – tai gerai (ir net sveika).
Jau beveik Morzė, ar ne?
Icchokas
Mielas Icchokai,
istoriniais įvykiais džiaugiamės, bet vis apsidairydami.
Buvo atvažiavęs Gytis. Jis pasakė – ryšiai su kitais žmonėmis man yra pats svarbiausias dalykas. Man taip pat. Bet taip galvojančių, ko gero, yra nebedaug.
Vanda
Miela Vanda,
kai pagalvojau, – man irgi. Bet ne visada jėgų užtenka.
Labos dienos Gyčiui.
Icchokas
Mielas Icchokai,
Morzė tyli. Ir matau, kad nerimauju.
Vakar buvo svečiuose studentų grupelė. Šiandien gavau laiškiuką: buvo šilta, šviesu, kažkaip ramu ir tikra.
Vanda
Mielas Icchokai,
gal apsimeskim, kad nesam žmonės, kuriems geriau susikalbėti tylint.
Jei aš ko nors nesupainiojau, netoli jūsų lovos yra Gazos
ruožas. Aš nežinau, ar žmogus, klausydamasis šūvių, gali jaustis namie.
Jei klausimas pasirodys labai kvailas, galite neatsakyti.
Miela Vanda,
gyvenimas čia labai sudėtingas ir labai nelengvas, labai.
1991 m., kai Irakas mus apšaudė raketomis, išgirdę sireną, turėjome užsidaryti maksimaliai plastmasėm izoliuotam kambary, užsidėti dujokaukes ir laukti, kol atšauks pavojų.
Jaučiausi, kaip vokiečių laikais, – persekiojamas ir bejėgis.
Kažin, ar paaiškinau.
Icchokas
Mielas Icchokai,
kaip tik to ir klausiau. Parašiau, bet ištryniau tokį sakinį, ar Jeruzalėje vis tiek jaučiatės kaip žydas, t. y. žmogus be vietos.
Man atrodo, kad nesusirgtų persekiojimo manija taip gyvendamas, žmogus turi kažko labai laikytis. Kažko labai laikytis. Kas tai būtų?
Vanda
Mielas Icchokai,
vakar blogai paklausiau.
Klausimas tada būtų, kodėl vis dėlto esate ten? Kodėl
išvažiavote ir didelę gyvenimo dalį esate ten?
Vanda
Miela Vanda,
rašysiu kada nors apie tuos dalykus, bet dar nepribrendau.
Apkabinu,
Icchokas
Mielas Icchokai,
bijau, kad nepribręsit. Esminiai dalykai per daug paprasti.
Vanda
Miela Vanda,
labai stengsiuos.
Icchokas
Mielas Icchokai,
gal nevykusiai klausiu. Bet kai žiūri į gyvenimą netekties akimis, tai pamatai, kad tikrai svarbių dalykų yra labai nedaug.
Kai savęs klausiu, be ko mano gyvenimas man nebetektų prasmės, iš karto pagalvoju – be artimųjų.
Vanda
Mielas Icchokai,
čia cituoju J. Meką. Visi žodžiai atskirose eilutėse.
Tik / dabar / suprantu / kad / nėra / klausimų / nei / atsakymų.
Šįryt į obelies viršūnę lange atskrido dvi zylės. Baugščios.
Vanda
Miela Vanda,
kartais teisus Mekas.
O sniego pasiilgstu.
Icchokas
Mielas Icchokai,
galvoju apie Jurgį, apie tai, kodėl man nesmagu, kad rašau. Gal todėl, kad galiu pasakyti žodžiais mažiau negu nago juodymą to, ką esu suvokusi. Nesugebu. Nepajėgiu. Ir tikriausiai nieko nesuspėsiu. Kaip Jurgis, kaip daugelis iš mūsų.
Vanda
Miela Vanda,
negerai galvojat, negalima taip. Suspėsit.
Icchokas
Mielas Icchokai,
negerai, kad tai Jums sakau. Ligoniams reikia džiaugsmo dar labiau nei vaistų.
V.
Teisybė.
I.
Mielas Icchokai,
su Kalėdomis eina pagaugai iš Šventosios Žemės.
Šiaurėj balta, ramu. Nors Morze, bet geriau, kai atsiliepiat.
Vanda
Mielas Icchokai,
šiandien Kūčios. Ramybės. Nors nedrąsu sakyti, ramybės Jums ir sveikatos.
Vanda, Džiugas, Alioša, Vasia, Gytis, Aušra, Tadukas
Miela Vanda,
mieli visi kiti bičiuliai,
ramybės ir sveikatos tikrai reikia, tikrai.
Ačiū, apkabinu jus visus,
Icchokas
Mielas Icchokai,
sveiki su Naujaisiais! Paprastai sutinku juos viena stovėdama tamsoj prie lango. Bet šiandien eisiu į koncertą. Haidną.
Ramybės ir vilties!
Vanda
Miela Vanda,
ramybės ir vilties ir jums!
Apkabinu,
Icchokas
Mielas Icchokai,
parašykit bent žodeliu, kaip jaučiatės. Vis dėlto.
Vanda
Miela Vanda,
jaučiuosi kiek blogiau, bet greit vėl pagerės.
Icchokas
Mielas Icchokai,
reikia sveikti. Mums būtinai reikia susitikti.
Nežinau, kaip ir kokiu tikslu, bet būtinai. Nepasiduokit.
Vanda
Miela Vanda,
nepasiduodu.
Kai pagerės bent tiek, kad vaistų pagalba galėsiu išsėdėti kelionę, atvažiuosiu į Druskininkus gydytis.
Icchokas
Mielas Icchokai,
šitas sakinys man patiko labiausiai iš viso, ką man esat parašęs. Aš lauksiu.
Vanda
Mielas Icchokai,
pas mus baisūs šalčiai. Išsirinkom prezidentą. Nei verkt, nei juoktis.
Vanda
Miela Vanda,
geriau juokimės, kol galim.
O gal bus geriau, nei galvojama?
Icchokas
Mielas Icchokai,
vienas privalumas yra. Atsibudo visuomenė. Bent jau jos dalis.
Šiandien važiuoju į Trakus, pas moksleivius. Įdomu, ko jie klaus.
Sveikit, sveikit, sveikit.
Vanda
Miela Vanda,
gal papasakotumėt apie susitikimą Trakuose?
Icchokas
Mielas Icchokai,
kalbėjomės su gimnazistais apie „Išsiduosi…“ Su dešimtokais–dvyliktokais. Baisiai susijaudinau, pamačiusi, kad mes kalbame viena kalba. Jie uždavė daug klausimų ir buvo pasirašę savo minčių. Pavyzdžiui. „Mane sukrėtė tekstas, jis ironiškas, šiuolaikiškas ir kartu labai intymus.“ Kai paklausiau, ką jam reiškia Intymus, jis atsakė. Tekstas parašytas labai iš vidaus, iš širdies. Stebuklas matyti nesulaužytus ir nesulankstytus jaunus žmones.
Vanda
Miela Vanda,
džiaugiuosi dėl jų, dėl jūsų ir dėl savęs.
Gyvenimas, be visa ko, dar ir stebuklingas, ar ne?
Icchokas
Mielas Icchokai,
taip, stebuklingas. Jis turi sugebėjimą atsigauti pats iš savęs. Ir tada, kai jau nieko nesitiki ir nebelauki.
Apkabinu.
Vanda
Mielas Icchokai,
buvau kelias dienas pas Taduką. Jam 6 mėnesiai.
Šnekėjomės abu žąsiukų kalba, labai vienas kitą suprasdami.
Bijau klausti apie Irako karą.
Vanda
Miela Vanda,
vis – nežinioj ir labai neramu.
O ir savijauta šiaip sau, bet kovojam.
Icchokas
Mielas Icchokai,
gal jau kiek geriau?
Vanda
Miela Vanda,
stovis nepastovus, vaistai kiek padeda.
Vis tiek kada nors bus geriau.
Apkabinu,
Icchokas
Mielas Icchokai,
ne kartą teko kapstytis ir išsikapstyti iš beviltiškų situacijų. Negalima prarasti vilties. Tikrai bus geriau.
Parsinešiau knygą su žydų gelbėtojų pavardėmis. Aš nemoku Jums pasakyti, ką ji man reiškia.
Pamatysit, pasveiksit.
Vanda
Miela Vanda,
ir aš tikiuosi, kad sveikata pagerės.
Icchokas
Mielas Icchokai,
beveik neskaitau laikraščių, nežiūriu televizijos, dabar jau vis rečiau klausausi ir radijo. Seniai taip. Į obels viršūnę už lango visą žiemą atskrenda zylių. Kelintas mėnuo sunkiai serga mano draugė Ieva. Gruody jau buvo beviltiška, bet sausy pradėjo švitinti, ir viskas eina geryn. Jai daug reikia būti ore, ir aš jai padedu. Kai vaikštom prie Neries, visada pagalvoju apie Jus. Su nepalaužiama viltim. Kaip ir apie Ievą.
Vanda
Miela Vanda,
gerai, kai galvojate apie mane, gal man padeda.
Bet negerai, kai ir radijo nesiklausot, – ne dėl žinių, dėl savęs.
Duos Dievas, pasitaisys jūsų draugė Ieva.
O aš irgi stengiuos.
Icchokas
Mielas Icchokai,
labai kvailas klausimas, bet kas matosi pro Jūsų langą?
Vanda
Miela Vanda,
už lango (iš 3-io aukšto žiūrint) – belapis medis raudonais žiedais, mažyčiai paukščiukai – pasirodo ir išnyksta, o tolumoj – Tel Avivas.
O karas, matyt, jau čia pat.
Icchokas
Mielas Icchokai,
tik per žydintį medį suvokiau, kad karas bus realybė. Atsimenu plonas viršūnės šakeles ligoninės lange, kai laukiausi Gyčio.
Šiandien zylių nėra. Apkabinu.
Vanda
Mielas Icchokai,
nemoku taip kalbėti, kaip Jūs. Kai žodis atskrenda kartu su atodūsiu.
Artėja referendumas, ir toks nerimas tvyro ore. Panašus
į Jūsų karo laukimą. Tai dėl to visa taip.
Vanda
Miela Vanda,
sunkus pavasaris.
Nežinia. Nerimastis.
Icchokas
Icchokai,
šiandien su Ieva skardžio šlaitu nučiuožėm sėdom prie Neries. Jaunosios plonos medžių šakelės visos paraudę, pabrinkę. Kažkodėl esu neapsakomai laiminga, kad mes kalbamės. Tokiu Jūsų gyvenimo metu. Tokio nerimo laiku. Vaikystėj aš žiūrėdavau nuo kalno į važiuojantį vieškeliu susigūžusį ratuose Mendelį. Ir visą gyvenimą nešiojausi susigūžusią širdį. Noriu, kad pasveiktumėt.
Vanda
Miela Vanda,
nenorėjau jus apkrėsti savo nerimu.
Pasveiksiu, ir viskas bus gerai.
Apkabinu,
Icchokas
Mielas Icchokai,
pravirkstu, gavusi Jūsų laišką. Dėkoju, kad kalbamės. Prieš keletą metų pas Tėvą Stanislovą važiavo grupelė žmonių paskutiniam atsisveikinimui. Šiandien jis laksto sau sveikas. Mūsų Dievai skirtingi, bet kai meldžiuosi už Ievą, galvoju ir apie Jus.
Vanda
Miela Vanda,
lakstysiu ir aš, tik nelabai greitai…
Icchokas
Mielas Icchokai,
tirpstančio sniego kvapas. Ir migla, tokia įprasta čia. Lietuvoj. Žinau, kad sunku, bet kodėl taip sirgdamas apie ją vis dažniau pagalvojat?
Vanda
Miela Vanda,
daug apie ką pagalvoju. Nes tai sava.
Icchokas
Mielas Icchokai,
šiandien nuo telebokšto kalno visą dieną bėgo upeliukai. Tykiai gurgėdami. Ir, rodos, nebetoli smūgis Irakui. Aš netikiu konstruktyvia karo pabaiga. Ačiū, kad parašot.
Vanda
Mielas Icchokai,
karas. Meldžiuosi.
Vanda
Mielas Icchokai,
baisu galvoti, kas gi bus.
Vanda
Miela Vanda,
galvokime, kad bus gerai.
Icchokas
Mielas Icchokai,
nerimo šiek tiek sumažėjo. Kaip Jūs jaučiatės?
Vanda
Miela Vanda,
taip, karas, atrodo, baigiasi, nors mums dar neleidžia įmesti spinton dujokaukes.
Savijauta – kasdien kitokia.
O kaip jūs?
Greit šventės – su šventėmis,
I c c h o k a s
Mielas Icchokai,
mes tebenerimaujam dėl referendumo. Ir pavasaris vėlyvas ir šaltas. Bet žibutės jau žydi.
Vanda
Miela Vanda,
žibutės jau žydi, ir mums leido paslėpti dujokaukes.
Dar kartą su šventėmis,
Icchokas
Miela Vanda,
tegu Velykos atneša kiek ramybės ir pavasario nuotaiką.
Icchokas
Mielas Icchokai,
ką galvojate apie mūsų referendumą? Mes po Pakso rinkimų drebam.
Vanda
Miela Vanda,
galvoju, kad viskas bus gerai.
Icchokas
Mielas Icchokai,
Dieve, dar sunku patikėti! Apkabinu.
Vanda
Lietuvos piliečiai pasakė „taip“ Europos Sąjungai!
Sakiau…
Sveikinu,
Icchokas
Mielas Icchokai,
ką Jūs galvojate, kaip klostysis reikalai Artimuosiuose Rytuose?
Vanda
Nieko kito nelieka, tik viltis.
Ir prašyti Dievą.
Icchokas
Mielas Icchokai,
obelis lange žydi.
Vanda
Miela Vanda,
čia irgi.
Aš dukart per dieną vaikštau – kaip fizioterapija – nedidele alėja greta namų.
Stebiu, kaip visa žydi, kartais kvėpuoju žiedais.
Icchokas
Mielas Icchokai,
dabar mes abu žinom, kad vaikščioti žeme yra stebuklas. Apkabinu.
Vanda
Taip!
Icchokas
Mielas Icchokai,
Dievulėliau, koks laiškas!
Bijau ko nors klausti. Žydėjo alyvos. Norėjau parašyti.
Bet, galvoju, tylėsiu. Tegu tik žydi.
Vanda
Miela Vanda,
ar nugąsdinau persiųstais tekstais? Nepykit.
Tegu tik žydi alyvos.
Icchokas
Pabaiga kitame numeryje
