Vėjo glamonės
PETRAS RAKŠTIKAS
Vėjas vėdina kūną, garina iš jo skysčius, raibina vandens paviršių, stumdo debesis, nešioja žiedadulkes, judina užuolaidą, balkono duris, trukdo kregždei skristi namo, džiovina rūbus, atneša iš pušyno Dainų šventės garsus, masažuoja žolę, o žolė šiandien sausa, saulės iškankinta, pasiutiškai veržiasi į viršų, stengiasi atsiplėšti nuo žemės, ant kurios ropoja visokie vabalai ir alaus mėgėjai, uoliai laistantys žemę, ant žemės stovi automobiliai ir namai su sočiai pietaujančių šeimininkų veidais už langų, kuriuose atsispindi medžių lapijos žaluma ir juose švilpiniuojančių varnėnų juodumas, labai panašus į automobilio padangų juodumą, prilipusį prie įkaitusio asfalto juodumo, kuris, tiksliai kas šimtas metrų sužymėtas baltais kelio ženklais, slepia bet kokią informaciją nuo skaičių ir raidžių nepažįstančių paukščių, ežių ir šunų, kurie kritę pūva pakelėse, primindami laikraščiuose nepastebėtus įvykius, o ir kokie ten įvykiai – mašinos numušė žvėrelius, svarbu, kad žmonės ir automobiliai liko sveiki, nesulaužyti kelio ženklai ir kelių eismo taisyklės nepažeistos, maršrutinių autobusų vairuotojai pagal tvarkaraštį laiku atveža piliečius A, K ir L iš taško C į tašką G, kurį taip smagu kutenti, skubant į akimirkos mirtį, po kurios tuojau prasideda nauji gyvenimai – net labai tiksliai sutampantys gimimai Korėjoje, Arktyje ir Micaičiuose, nors tą lemtingą akimirką gimę padarys didelę įtaką orų prognozavimui, mat visi trys taps žymiais meteorologais, bet niekada gyvenime nesusitiks, o jei ir susitiks, tai negalės bendrauti, nes nemokės anglų kalbos, neturės jokių santykių, bendrų ligų (tripper angliškai reiškia 1) turistą, 2) narkomaną, apimtą haliucinacijos būsenos), todėl aišku, kad jie normaliai bendrauti negalės, kaip ir paklaikę balandžiai, bandantys imituoti oreivio J. Kairio danguje piešiamas kilpas, negali kultūringai bendrauti, mat labai išsigandę, mat baisu, kad J. Kairys nenukristų iš dangaus ant galvų, kaip koks lietaus lašas, baisu, kad neprikeltų iš miego girto kaimyno, kuris, dar prieš pietus pradėjęs Dainų šventę, po pietų, galvą balkone tarp kelių nuleidęs, atsidavė gaivinančioms vėjo glamonėms.
