VITALIJA BOGUTAITĖ. Eilės

II

Nusinešiu su
savim,
ko negalėjau
kitam atiduoti.

Saulėleidis
yra gražesnis
nei
užtemimas.

Negaliu prisiminti
tai,
ko niekada
nežinojau.

Atmintis yra
veidrodis,
kurio negaliu
ištrinti.

Taupau viską:
knygas, daiktus.
Leidau jaunystės
paukštei išskristi.

Negalima mėtyti žodžių.
Jie šventi, kaip duona.
Užėjus badmečiui
negrįš.

Renku žodžius.
Guldau į sąsiuvinį po vieną,
kad išėjus
nepritrūktų.

Paukštė negrįš.
Neranda namų.
Šiandien dar ilgai miegosiu.
Rytas toli.

Laikas – pinigai.
Pasirink.
Abiejų tikrai
neduosiu.

Sąžinės sąskaitą
suvedžiau.
Ataskaitą atiduosiu
nedelsdama.

Pagaliau atėjau
į stotį.
Laikas matyt gyvenimą,
koks jis yra.

Mano laivas
sudužo audroj.
Susirinksiu šukes
naujam gyvenimui.