Dainos, kurių išmokė motina

SIGITAS GEDA

2007 metai

Valdoma demokratija –

Putinas taip vadina dabar, t. y. jam pačiam valdant, įsigalėjusią sistemą. Kitaip tariant, patvaldystę.
Andai kokioj nors Švedijoj diskutuojant apie poslinkius Rytuose švedų intelektualai mėgdavo mestelėt:
– Tegul Rusijoj galų gale susiformuoja kokios nors demokratinės organizacijos…
O kaip jos susiformuos?
Užvakar: 5 ar 6 kartus pasaulio šachmatų čempionas Garis Kasparovas, kuris ėmėsi vadovauti vienam iš demokratinių sąjūdžių… Mitinge netoli Raud. aikštės buvo areštuotas – išneštas kartu su milžinu apsauginiu – 5–6 milicininkų. Čia pat teismas ir 5 paros arešto. Ir taip ne jis vienas.
Šimtai žmonių, kurie, žinoma, buvo judėjimo branduolys.
OMON kariškių, specų buvo mesta tūkstančiai. Minia išblaškyta ir sudaužyta „į šipulius“, vyrai ir moterys, seniai ir paaugliai.
Kuris švedas tą gali įsivaizduoti?

Statistika

Nuo Nepriklausomybės pradžios Lietuvoje balsuojančių, t. y. einančių į rinkimus, sumažėjo 700 000.
Arti milijono piliečių, turinčių rinkimų teisę, garuote išgaravo!
Apie 500 000 emigravo.
Tai kas tada liko?
Šviesuomenė, kuri mato, suvokia, kad į valdžią išeina „nepadorūs“, jeigu kur ką ir pasako ar parašo, tai jos balsas nepasiekia visuomenės. Tų, kurie dar liko. Be to, šviesuomenė yra sukompromituota, o ir pati nevienalytė, nenuosekli, neatkakli.
Kraštą ištiko paralyžius.
Su politiniais reikalavimais prie Seimo turi ateiti bent 10 000 žmonių.
Iš kur jie ateis?

Šventumo paradoksai

Airių kino filmas „Magdalietės“ pastatytas remiantis liudijimais: 30 000 vienuolių prisipažino, kad ten, kur tikėjosi supratimo, gailestingumo, atjautos, patyrė daugiausia pažeminimo ir negailestingumo. Apie panašius dalykus Australijoje yra pasakoję J. ir J.

Gyvenimo siaubas

Jauna moteris, kuri su dukrele užsuko papietauti į kinų restoraną. Ten turėjęs atsirasti ir jos numylėtas vyras, jaunas verslininkas. Ūmai suskambo jos mobilusis, vyras atsiprašė vėluosiąs pusvalandį. Jiedvi su dukra užsisakiusios valgyti, tuo metu kaži kokiu būdu (gal vyras netyčia užspaudė) įsijungė vyro mobilusis, ir ji išgirdo aistringus meilės gaikčiojimus vyro masažistės kabinete. Tai truko pusvalandį…
Moteris ėjusi per kiemus senamiesty, nematydama nieko. Priešais dar pasitaikė obelis, apkibusi raudonais rojaus obuoliukais, ir ji neatskyrusi – sapne mato, haliucinacijos ar tikrovė…
O, regis, tokios gražios meilės būta!

Lapkričio 27, antradienis

O galėtų rašyti!

Yra žmonių, turinčių talentą, tačiau jie mato, kad su talentu – nepragyvensi. Antai:

Aš tau susuku,
Tu man įpili,
Aš tau sukin syn,
Tu man sifilį!

Čia užrašiau iš atminties, autoriaus neatsiklausęs.

Realybė

700 000 žmonių Lietuvoje gyvena žemiau skurdo ribos.
Teismo medicinos ekspertizes pasirašo medikai, neturintys licencijų (tokią pasirašė ir pulk. V. Pociūno byloje). Vienas teismo medicinos ekspertas per metus pasirašo 300 ekspertizių. Vien Vilniuje, Teismo medicinos instituto direktoriaus liudijimu, tokių ekspertizių per metus pasirašoma 600…
Tas pats direktorius pasirašė įsakymą, kad mirties atveju ekspertas turi teisę pasirašyti ekspertizę be tyrimų. Tai tas pats, kaip leidimas rauti dantis mechanikui, žmones gydyti – sodžiaus bobutei.
Per tiek metų mūsų krašte net nepradėjo funkcionuoti teisminė sistema.
O kokia funkcionuoja?

Lapkričio 29, ketvirtadienis

Olandų gatvėje

Plakatas per šlapdribą, sniegdribą:

Pasiimkite galvas iš namų,
Zajobai,
Ir stebėkite kelią!

Dialogai – vyriški

Tas, kuriam apie 50, klausia tą, kuriam apie 80:
– Ar tau dar stiepiasi?
Tas:
– Paklausk vyresnių!

Geras žodis

Visi jį mėgsta, o rašantieji – labiausiai. Labai drebėjau pasiūlęs išleisti „Siuitą Virginijai“ (su Miko Vilučio šilkografija) ir labai apsidžiaugiau, kai V. S. paskambino ir pagyrė: „Na ir pavarei!“
Sakau: iš stygiaus, netiesa, ką andai Knutas rašė… Neva erotinė poezija baigiasi 58-erių sulaukus. Prancūzų dailininkai, pavyzdžiui, Jeanas Auguste’as Ingres’as savo moteris pirtyje tapė 84-erių sulaukęs. Jam pozavo 25 nuogalės!

Apie Šekspyrą

Nuo 1969 metų vasaros (kaži kur perskaitęs eilutę iš jo kūrybos apie „apšerkšnijusias kriaukles“) ėmiau galvot, kad nėra jo, gerai išversto. Nė vieno soneto! Prisimenu, kad troleibuse bandžiau ginčytis su D. Judelevičium… Jis buvo Šekspyro išmanytojas, priminė man kelis gerus vertimus į rusų kalbą (S. Maršako). Aš gi užsispyręs peikiau ir šitą…
Po tiekos metų grįžtu prie andainykštės savo minties: jį reikia versti šiurkštesne, rupesne fraze. Nenudailinti, eilutė gali būti ilgesnė, rimai nebūtinai galūniniai (vyriški). Lenkai juk jį versdami naudoja moteriškus rimus. Tokie, kokie yra A. Ch. – striuki kaip zuikių birkelės. Nėr nei jėgos, nei užmojo. Rokokinis bezdalas!
Šįvakar pabandžiau išpirkti savo kaltę – išverčiau 130 ir 21 sonetus. Negražu, žinoma, girtis. Versti esu bandęs ne sykį, bet nieko man neišeidavo.
Mano galva, sonetų energija plaukia, liejasi, tykšta iš renesansiško užmojo nuplėšti kaukes. Tiesa be puošmenų. Tai, kas lieka, kas gryna, žemiška, materialu.

Gydymas šviesa

Šiandien išgirdau, kad toks būdas jau yra. Labai intensyvi šviesa, kurios vienetas vadinasi liuksas. Taigi 10 kartų intensyvesnis šviesos srautas, nei dabar yra gerai apšviestoj erdvėj.
Jeigu šviesa be ultravioletinių spindulių, tai ji niekuo negali pakenkti žmogaus sveikatai.
Gyvename tokioj juostoj, kur vyrauja tamsusis sezonas.

Algis B.

Iš kasdienybės. Jis atšventė savo 70-metį. Kompozitorius, gyvena Žvėryne. Nuėjo į parduotuvę. Kitąryt, dar linksmas. Pamatė naują pardavėją ir – velnias jį patempė…
– Man nepatinka jūsų užpakalis!
Toji:
– Aš pakviesiu policiją!
A.:
– Kviesk!
Policininkas išdygo čia pat. Išsivedė.
Klausiu:
– Kaip išsigelbėjai?
A.:
– Laimė, turėjau užslėpęs 50 litų. Sakau – imk! Ir – paleido…

Lapkričio 30, penktadienis

Išmintis – iš sufijų

Vienas sufijus pasibeldė į kito duris. Iš vidaus pasigirdo klausimas:
– Kas ten?
Šis atsakęs:
– Jau 20 metų bandau atsakyti į šį klausimą ir, jei žinočiau atsakymą, – nesibelsčiau į jūsų duris.

Tai, ką žmogus sužino

Pavyzdžiui, po 40 metų… Šįryt su Jonu J. kabinome jo tapybos darbus Rašytojų klube. Apie 12 val. prie manęs priėjo nepažįstama moteris ir sako:
– Aš norėjau jums kai ką pasakyti…
– Tai sakykit.
– Geriau, kad kiti negirdėtų.
Mums talkinančios moterys korektiškai pasitraukė.
– Matot, aš dirbau Adomo Mickevičiaus bibliotekoj, o mano vedėja buvo jūsų žmona…
– Vida. Turbūt buvo bloga vedėja?
– Ne, aš norėjau pasakyti, kad mes tada išsikalbėdavom ir ji sakėsi esanti laiminga su jumis…
– Mmm, ačiū, kad pasakėt. Mirė, jau daugiau nei metai. Palaidojom.
Toji nepažįstamoji, pasirodo, esanti dail. Jono Varno sesuo.
– Kas Jono nepažįsta!
P. S. Žmogus manosi turįs savo paslaptį, t. y. žinąs kaži ką ypatinga, betgi kiti žmonės apie jį žino visai kitų dalykų. Ko gero, žmogaus paslaptis aiškesnė kitiems.
Bent jau gyvenimo turinys. Ypač geros valios žmonėms.

Tai, kas įsidėmėtina

J. B. str. radau citatą iš Vincenzo Ruggiero knygos „Nusikaltimas literatūroje: grožinės literatūros ir deviacijų sociologija“: „priešingai nei sociologai, menininkai pasižymi ir genius irritable; drauge su grožio jausmu jie turi stiprų disproporcijos bei iškreiptumo jausmą.“
Tai tiesa, kuri anksčiau, ko gero, būdavo vadinama keistuoliškumu, atsiskyrėliškumu etc.

Ūkvedys Stanislovas

Vis pasikalbam apie jo senelį iš Marcinkonių, kuris eiles sudėdavo eidamas girių takais…
– Šnabždėdavo, murmėdavo… Paskui dramą parašė. Arklį ganydamas. Nepatikėsit, kur rašė…
– O kur?
– Bombos išmuštoj duobėj. Įlenda, lentą buvo įsitaisęs. Mes, vaikai, turėdavom jam rašalą nešiot.
– Ir parašė?
– Parašė, iš trijų dalių. Apie lietuvių gyvenimą lenkų okupuotam krašte – „Ašarų pakalnė“.
– O jūs pats ką studijavot?
– Aš? Ekonomiką, bet visą laiką galvoju, kad Nėries poemą apie Staliną galima vertinti kaip parodiją…
– Tai čia jau iš senelio…
O jis įsivaro deklamuoti.
P. S. Lietuviai taip myli Salomėją, kad jai viską atleidžia. Tai, ko gero, žmogiška, net pernelyg žmogiška.

Akimirka

Kada Mirtis mus išvaduos iš Sąmonės…

Statistika

Lietuvoje pigiausia yra ruginė duona ir degtinė. Taip ir reikia, nes Alfredo laidoje girdėjau, kad degtinę išrado lietuviai, rusai – tik vodką…
Išgėrei – užkandai… Viskas iš rugių. Kepta ir degta… Ko dar reik?

Iš keistenybių

Mačiau laidą apie savaime užsidegančius žmones. Įsiliepsnoja ir tiek.
Čia atsiminiau, kad po karo būdavo užsidegančių nuo tos pačios… degtinės. Matyt, drūčiai prigėrus. Tokiems nugriuvus aukštielninka iš burnos eidavo mėlynos liepsnos. Pliūpsniais… Žmonės žinojo, kaip tą gaisrą gesinti. Reikėdavo nieko nelaukus šlapintis degančiam į žabtus. Jeigu vyras dega, o šalia tik moteriškė – apžergt ir šlapintis…