Eilės. VALDAS GEDGAUDAS
Joninės
Kur saulė virė mėnesėlis kepė
kur du gaideliai dvi vištelės kūlė
malūnai malė juodus laiko žirnius
kur skambančiais saulėgrįžos latakais
nusruvo joninių mėnulio melsvo burė
kur lubinai rugiagėlės vėdrynai viržiai
žaibavo į aidžių birželių šalį
kur du pasauliai auštant susidūrė
suirti lūžti dužt ir vėl žūtbūt sužvilgti