Rytas be allegro

GINTARĖ ADOMAITYTĖ

Buvau apolitiška, gal penkiolika pastarųjų metų – itin apolitiška.

Prieš dvidešimt metų?

Ohoho. Kaip politikavau. Ir dar ankstėliau. Nuo 1988 metų lankiau visus įmanomus ir neįmanomus mitingus, sambūrius, susirinkimus.

Tuomet dalyvauti man buvo svarbu. Ir įdomu. Suvokiau: mano akivaizdoje rašoma Lietuvos istorija.

Jaučiausi laiminga. Buvau laiminga. Kaip nebūsiu – dienraščio ar, kiek vėliau, savaitraščio žurnalistė. Galėjau įamžinti ne tik svarbią datą, bet ir aplinką: kas vyko, kaip vyko.

Alsavau laisve.

Politikos man reikėjo tik tam, kad iš jos išsivaduočiau. Maniau: išsilaisvins Lietuva, ir aš nurimsiu. Pagaliau leisiu sau būti po medžiu, po medžiais, miške; liksiu absoliučiai abejinga prezidentams, ministrams, seimūnams, valdininkams ar dar ten kam nors.

Maniau: tiesiog gyvensiu.

Tai ir gyvenu.

Velniai rautų, vėl reikėtų eiti į mitingą. Reikėjo eiti… Tikrai privalėjau nueiti į tą gėjų eiseną palei Nerį – į vaivorykštės paradą. Su jais ir už juos. Už taiką. Už atvirumą.

Bet juk esu apolitiška, juk esu…

…boba, kuri stovi parduotuvėje prie kasos su daugybe kitų žmonių, o tie žmonės staiga, be jokios priežasties, ima šūkauti, kaip reikėtų vyti lauk iš Lietuvos gėjus pederastus, ir dar visaip kitaip anaip piktai šurmuliuoja, o aš?

Bandau argumentuoti, naivuolė. Kvėša.

Bandau šviesti ir aiškinti: pedofilai – tai viena kategorija, gėjai – kita. Ir dar, ir dar, ir dar…

Ar tai aš? Mitingėlyje?

Politikuoju ar moralizuoju?

Ar tai mano šalis? Mano tauta? Mano gentis?

Man sarmata, kad, penketą metų gyvenusi be televizoriaus, dabar jau retsykiais į jį žvilgternu.

Neatlaikiau apolitikos, nepajėgiau atsiriboti, per silpna.

Jūs net neįsivaizduojate, koks svetimas esi pasauliui, jei gyveni be teliko. Nebesupranti visokių ten pokštų; nebesuvoki, kas diktuoja kam ir ką.

…o juk ne apie teliką jums pasakoti noriu.

Nykūs, neįdomūs tapo mano rytai, kai „Klasikos“ radijas patrumpino savo programą.

Ne „Klasika“ pati save trumpina, gniaužia.

Tai mus, ištikimus klausytojus, menkina tartum jokia, tartum niekam neįsipareigojusi barbariška ranka.

Klausykite, mieli inteligentai, kodėl mes dėl to neprotestuojame, garsiai nešaukiame?

„Klasikos“ radijas, laida „Ryto allegro“ tik nuo 11 valandos? Ir tik vieną trumputėlę valandą? Ir visi esame ramūs?

Ak. Taip.

Jūs – kaip ir aš – mes visi atšokome, išsipilietinome.

Jūs – kaip ir aš – seniausiai nurimote.

Kokia nerami – kad ją kur – mano ryto ramybė.