Eilės. MINDAUGAS PELECKIS

Lietus

– pavargęs
kapsintis be vardo
paliečiantis palangės skardą
gal CERNO jis sukurtas
o gal Dievo
ateina
kai kviečiu
kasnakt

ir teška taškosi taškuoja
šlavėjas dieną jį sušluoja
tolyn nuo žvilgsnių sterilių
kuriems jis primena tik
seiles

kažkoks taikus paukštukas tyliai
pasako man tą žodį (lylia)
ar tai tikrai jo vardas
žinoti nedera man dar

nes noriu laukti ir sulaukti
bevardžio ir pavargusio, benamio
neverkiančio, bet ir nesijuokiančio
– lietaus