Eilės. VAIVA GRAINYTĖ

Kovo 1

Šiandien kovo 1:
troškini mums pirmąjį šamą – iki tol vengdavome žuvų su ūsais,
niekad tokių nepirkdavome.

Kažkaip nejauku valgyti savo atspindį, – aiškindavai.

Dabar ši – pavadinkim: portreto skeveldra – noriai ir nuolankiai
šutinasi tarp morkų, svogūnų.

Taip pat nuolankiai ir noriai balose pampsta mano zomšiniai batai.

Šiandien kovo 1,
smarkiai lyja.

Išsiblaškiusi

Būna, išsišukuoju ir nuleidžiu plaukus: keliaukit sau vamzdžiais,
mažyliai.

Paskui labai dėl to išgyvenu, vartausi lovoje nuogąstaudama:
o jeigu užsikimš kanalizacija?
O jeigu ten gyvenančios vandeninės, srutas mėgstančios žiurkės
pasičiups mano garbanų kuokštą
ir – baisu pagalvoti –
kimš juo pagalves,
valysis kojas,
šveisis dantis.
Arba: iš gumulo išsirinkusios patvariausiąjį plauką ims masiškai
kartis vamzdynuose?!

Och tu velnias, ir vėl neturėjau degtukų,
reik visada kišenėj turėti degtukų.

Lenk medį, kol jaunas?

Iš puodų išprašiau miežių kruopas,
Iš keptuvės – svogūnų-morkų plutą,
Iš spintelių – abi juodas: kavą ir arbatą.
Iš visokių indų, kraitelių ir pintinėlių išvijau sagų likučius, siūlų,
auskariukų, kaspinų rudimentus.
Iš druskos išprašiau natrį,
Iš cukraus – skruzdėles,
Iš skruzdžių – gyvybę.
Tada jų gyvybė įsitaisius prie stalo manęs pasiteiravo:
– Lenk medį, kol jaunas?
– Taip.

Ne paslaptis

Į polikliniką einu atsiimti rentgeno foto:
plaučių Curriculum Vitae.

Ant šaligatvio – paleisti paukščio viduriai.
Chaki spalvos apreiškimas vidury dienos!

Įeinu į kabinetą: medikė po baltu chalatu vilki chaki spalvos
kostiumėlį.

Aš, paslapties bendrininkė, šypteliu:
paukščiai išangėmis jai siuva.

38

Termometras – tas Celsijaus pasiuntinys, išdykusi makaka,
gyvsidabrio karvelis –
Iš pažasties rūsio parneša blogų naujienų:
Temperatūros skaičius lygus mano gimimo datos sumai,
skaičiuojant pagal Pitagorą.