Nekaltas

PETER ROLLINS

Pasaulyje, kuriame sekimas Kristumi paskelbtas ardomąja neteisėta veikla, buvai apkaltintas, kad esi tikintis, sulaikytas ir atvesdintas į teismą. Kurį laiką buvai slapta stebimas, tad prokuratūra surinko pakankamai tavo kaltės įrodymų. Teismo proceso pradžioje teisėjui buvo pateikta dešimtys nuotraukų, kurios rodo, kad lankeisi bažnytiniuose susirinkimuose, kalbėjai religiniuose renginiuose ir dalyvavai įvairių maldos bei šlovinimo grupelių veikloje. Paskui parodyti tavo namuose konfiskuoti daiktai: tau priklausiusios religinės knygos, šlovinimo muzikos kompaktinės plokštelės ir kitokie krikščioniški dalykai. Tada kaltinimas dar sustiprintas daugybe eilėraščių, prozos kūrinių ir straipsnių, kuriuose su meile rašei apie savo tikėjimą. Galiausiai, baigdamas kaltinamąją kalbą, prokuroras teisėjui paduoda tavo Bibliją. Knyga labai nutrinta, joje pilna prierašų, pastabų, piešinių ir pabraukymų, aiškiai įrodančių, kad šį šventą tekstą kruopščiai skaitei daugybę kartų.

Per bylos svarstymą tu sėdi tylus, baimingai drebėdamas. Giliai širdyje žinai, kad, esant tokiai gausybei prokuratūros surinktų įkalčių, tavęs gali laukti ilgas įkalinimas ar net mirties bausmė. Keletą kartų per teismo procesą buvai visiškai netekęs pasitikėjimo ir trūko visai nedaug, kad būtum atsistojęs ir išsižadėjęs Kristaus. Tačiau nors ši mintis tavo galvoje sukosi per visą teismą, pagundai atsispyrei ir išlikai susitelkęs.

Kaltintojui baigus, teisėjas paklausia, ar turi ką pridurti, tačiau tu nepratari nė žodžio bijodamas, kad, vos akimirkai pravėręs burną, gali imti neigti tau pateiktus kaltinimus. Tarsi Kristus, savo kaltintojų akivaizdoje pasilieki tylus. Tada tave išveda palaukti, kol teisėjas priims sprendimą.

Lėtai slenka valandos, su sargyba sėdint fojė ir laukiant, kol būsi pašauktas vidun. Galiausiai pasirodo jaunas uniformuotas vyras ir nuveda tave į teismo salę išklausyti nuosprendžio. Tau atsisėdus kaltinamųjų suole, įeina griežtas ir nepalenkiamas teisėjas, atsistoja priešais, pažvelgia tau giliai į akis ir prabyla:

– Dėl visų pateiktų kaltinimų skelbiu kaltinamąjį nekaltą.

– Nekaltą? – sustingsta tavo širdis. O tada baimę ir siaubą, kurie dar visai neseniai grasino palaužti tavo ryžtą, akimirksniu pakeičia sumišimas ir įniršis.

Nepaisydamas aplinkos, tu įžūliai atsistoji priešais teisėją ir pareikalauji paaiškinti, kodėl esi išteisintas visų įkalčių akivaizdoje.

– Kokių įkalčių? – apstulbęs klausia teisėjas.

– O kaipgi mano parašyti eilėraščiai ir proza? – atšauni.

– Jie tiesiog rodo, kad manaisi esąs poetas, ir nieko daugiau.

– O kaipgi tie susirinkimai, kuriuose kalbėjau, kaipgi tos akimirkos, kai bažnyčioje pratrūkdavau rauda, kaipgi bemiegės naktys meldžiantis?

– Tai įrodo, kad esi geras kalbėtojas ir aktorius, ir nieko daugiau, – atsako teisėjas. – Akivaizdu, kad suklaidinai aplinkinius, galbūt retkarčiais apgaudavai net pats save, tačiau šios kvailystės nepakanka, kad būtum nuteistas.

– Bet juk tai beprotybė! – sušunki. – Atrodo, kad jūsų neįtikintų jokie įkalčiai.

– Taip nėra, – taria teisėjas, tarsi pranešdamas tau apie didelę seniai pamirštą paslaptį. – Teismui nesvarbu, kad tu skaitei Bibliją ir lankei bažnyčią; teismui nerūpi šlovinimas žodžiais ir rašikliu. Toliau plėtok savo teologiją ir panaudok ją meilės vaizdeliams piešti. Mūsų nedomina tokie menininkai mėgėjai, kurie laiką leidžia kurdami geresnio pasaulio paveikslėlius. Mums rūpi tik tie, kurie savo teptuką ir gyvybę, tarsi Kristus, aukoja geresniam gyvenimui kurti. Taigi kol negyveni taip, kaip gyveno Kristus ir Jo sekėjai, kol nemeti iššūkio šiai sistemai ir netampi dygliu mūsų šone, kol nemiršti sau ir neatiduodi savo kūno sudeginti, tol, mano drauge, tu mums ne priešas.

Iš: Peter Rollins. The Orthodox Heretic. London: Canterbury Press, 2009
Vertė Kęstutis Pulokas