GIEDRA RADVILAVIČIŪTĖ
Apsiausties sąlygomis
Nebeturiu planų. Dauguma žmonių trokšta jaustis pažangūs, aktualūs ir nesenstantys. Kaip ten tos tik stulbinamai kryptingai dotuojamos oficialios žiniasklaidos informaciją tenaudojančios grupės neseniai apsibrėždavo socialiniuose tinkluose? Vakcinuoti? Edukuoti? Ar ir tai, ir tai? Ar jei tai, tai automatiškai ir tai? Paprastai jie vaikščiodavo ir su Ukrainos vėliavos ženkliuku atlape… Karo pradžioje, kai ukrainiečiai laimėdavo. Ir palaikymo akcijas pamiršdavo, kai situacija fronte pasidarydavo patinė.
Pareiti namo
Viktorijos Daujotytės autobiografinių tekstų knyga „Kai rašai, nebijai“ – lėtojo skaitymo tekstai. Primenantys Fernando Pessoa „Nerimo knygą“ – perskaitęs ne kartą turi grįžti atgal, kad įsisąmonintum teksto prasmę ir jo grožį. Kad ne tik suvoktum, bet ir pajustum būties gylį, keistumą ir šiurpą.
Iš bloknoto (52)
Kartais nejauku, pavyzdžiui, kai prašoma gerai įsižiūrėti į žmogaus veidą, o vėliau – atsakyti į klausimą, ar matai jame kokių nors ženklų ar žymių, liudijančių nusikalstamą gyvenimą. Beje, tų ženklų nepastebėjau nė viename iš kalinių. Jie visi buvo gan jauni, neperžengę pusamžio, laikėsi normaliai, apsirengę savais drabužiais.
Pati gražiausia, išsvajotoji mergina
Išties: „Partenopė“ – dar viena odė miestui ir jaunystei, o pagrindinė veikėja, nežemiško grožio Partenopė, grandioziškame Sorrentino vaizdų ir simbolių pasaulyje tėra idėja. Visgi idėjai suteikiant kūną tenka susidurti su reprezentacijos neišvengiamybe – o čia filmas paslysta ant estetiškai nugludintų Neapolio pakrančių uolų.
Memai, memetika ir okultizmas
Memo sąvokos autorius – britų evoliucinis biologas, Oksfordo universiteto profesorius Richardas Dawkinsas (g. 1941). 1976 m. išleistoje knygoje „Savanaudis genas“ [...] jis pareiškė, kad egzistuoja ne tik biologinės informacijos vienetai genai, bet ir kultūrinės informacijos vienetai memai. Matyt, šis žodis yra angliško žodžio memento, reiškiančio „atminimas, priminimas“, santrumpa.
Ir antra dalis gali būti pirma; ar net pirmoji
„Antra dalis“ – toks naujosios Mindaugo Nastaravičiaus poezijos knygos vardas. Dalykiškas ir neaiškus, su intriga.
Senienos ir naujienos (9)
Nors rašoma apie Pirmąjį pasaulinį karą, skaitinys netikėtai aktualus dėl šiandien vykstančių karų. Piešiniai iš tų, kurie ne mažiau svarbūs už knygos tekstą, – visa sukurta tik iš juodos, baltos ir raudonos.
Kaip išnaudoti pošventinę apatiją:
Pradėti kurti kažką savo
Smagioji netvarka
Skujinis kreipiasi į lektorę Skaidrytę Bikovą:
– Prašau, perskaitykite jūs!
Ji žvilgtelėjo į popierėlį ir sumikčiojo:
– Oi, tenai nieko neparašyta!
Rašytojas šyptelėjo ir tarė:
– Aš jums vis dėlto atskleisiu, kas čia parašyta: „Skujinis yra kvailys.“
noreply
nežinai, kur baigiesi pats ir prasideda kitas
tapk tuo, ką sapnuoji
saugumo patikroje oro uoste išmuša šaltas prakaitas
o ką, jei mano parazitas bus praleistas kaip tikrasis šeimininkas?
rasą ant gėlių kloja dirbtinė ventiliacija
kai vargšai išmirs ir tiek
ir turčiai viską paveldės ir tiek
kitaip tariant: kai viskas grįš į savas vėžes
kai jūroje žuvys įstrigs apsauginėse kaukėse
ir antivirusinių vaistų buteliukuose…
Fenomenologinis mirties kvapas
Įsivaizduokime, kad visa tai tik įsivaizdavome. Ką tokioje situacijoje darytum tu? Ar drįstum paliesti gulintį žmogų, kad pajustum, ar jo širdis plaka? Ar drįstum priliesti pirštu jo nosį, skruostą, kaklą? Ar drįstum padaryti, reikalui esant, dirbtinį kvėpavimą?
Rutinos dievas
Ada labiau negu vyro laukė įsūnio. Reguliariai susirašinėjo laiškais, kuriuos jis siųsdavo su dalimi savo uždarbio. Nuo pat pradžių jis pasirašinėdavo Rutinos dievu. Pasakodavo, už ką yra atsakingas „Akropolyje“ – nuo milžiniškoje prekybos salėje keičiamų elektros lempučių iki darbuotojų grafikų sudarinėjimo. Vėliau jo laiškai įgijo keisto detalumo.
Nebūti turistu: Niujorkas
Esu išlepinta Vilniaus kavinių, jau imu jų ilgėtis. Ten visuomet būna vietos, ten galima ateiti dirbti, mokytis, tyliai skaityti, susitikti kavos ir neskaičiuojant laiko šnekėtis, megzti pažintis ir gerti lungo iš molinių rankų darbo puodelių. Namų ieškome iš jų išvažiavę.
Ne antrinė šviesa
Vienas spustelėjimas ir šast – prieš jus iškyla ateities vaizdas. Nepamirškite: paveikiausia yra ne ta šviesa, kuri ryškiausiai šviečia. Ne visada. Šioje požemio saugykloje šviesa įgyja visai kitą prasmę. Atskridote į šią ledinę salą susipažinti su mūsų veikla. Sveikinu jus atvykusius ir dėkoju už susidomėjimą.
Dienoraščio rašymas kaip greitasis maistas (2)
Rašymas žinant, jog žodžiai pasieks skaitytoją tuoj pat, turėtų lemti rašančiojo apsisprendimą pateikti vienus įvykius, vienas temas, o ne kitas. Bent jau skaitytojas taip gali pamanyti. Ar tikrai aš renkuosi? Turiu tik vieną nuostatą – nekalbėti apie pinigus.
